Paveikslų galerijos Kaune paroda kviečia atrasti Kuršių nerijos kraštą

  • Teksto dydis:

Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, nuo spalio 29 d. lankytojai kviečiami atrasti nuostabų Kuršių nerijos kraštą parodoje „Tarp dangaus ir jūros II. Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų kūriniuose“.

Ši paroda – pirmoji, kurioje taip išsamiai pristatomas Kuršių nerijoje sovietmečiu sukurtas dailės paveldas. Jai atrinkta daugiau nei 30-ties menininkų kone šimtas kūrinių, kurie ne tik įamžino savitą šio krašto grožį, gyventojus, bet ir užfiksavo jo kaitą.

Parodoje bus galima išvysti Antano Žmuidzinavičiaus, Antano Gudaičio, Leono Katino, Vytauto Ciplijausko, Algirdo Petrulio, Rimto Kalpoko, Arvydo Šaltenio, Adolio Jono Krištopaičio, Kazio Rimto ir Valerijos Vijos Tarabildų, Romualdo Adrūno Kuncos, Adelės Medutytės, Eugenijos Jurkūnienės ir kitų dailininkų darbus. Nemaža dalis kūrinių eksponuojami pirmą kartą.

Parodoje pamatysite, kaip negausiai po karo į neriją sugrįžusius senuosius jos gyventojus kuršininkus keičia naujosios sovietų valdžios į ištuštėjusį pusiasalį plėtoti žuvies pramonę verbuoti naujakuriai.

Išvysite, kaip jiems sekėsi gyventi ir dirbti kuriamuose žvejų kolūkiuose. Kaip štilyje užstrigdavusius senuosius kuršininkų burinius laivus – kurėnus keičia sovietmečio penkmečio planams įgyvendinti ir viršyti labiau tikę mažesni ir greitesni motoriniai laiveliai: traleriai, dorės ir botai.

Parodoje eksponuojami kūriniai taip pat atspindi ir Neringos kurorto kūrimosi istoriją. Mat, tuometinė Lietuvos valdžia, įvertinusi Kuršių nerijos kraštovaizdžio unikalumą ir suvokusi, kad žuvies ištekliai Kuršių mariose riboti, nuo 6 deš. paraleliai pradeda mąstyti ir apie kurorto įkūrimą.

1960 m. LSSR Ministrų tarybos nutarimu Kuršių nerijoje įsteigiamas landšaftinis draustinis. O kad būtų lengviau vystyti bei administruoti kuriamą kurortą, 1961 m. LSSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nidos, Preilos, Pervalkos ir Juodkrantės gyvenvietės buvo sujungtos į analogų neturintį respublikinio pavaldumo Neringos miestą.

Parodoje pristatomuose kūriniuose įamžinta nuostabi nerijos gamta, jos savita architektūra, taip pat joje gyvenę, dirbę bei poilsiavę žmonės. Jie pasakoja mums istoriją, kaip iš nuniokotų pokarinių kaimelių, žvejų kolūkių gyvenviečių Neringa išaugo į pripažintą bei geidžiamą kurortą, garsų ne tik Lietuvoje.

Ši paroda tęsia Lietuvos muziejuose ir privačiuose rinkiniuose saugomo Kuršių nerijoje sukurto dailės paveldo apžvalgą. 2011 m. vykusioje parodoje buvo galima susipažinti su kūriniais, užgimusiais pusiasalyje iki Antrojo pasaulinio karo. Juos kūrė čia gausiai lankęsi užsienio menininkai (daugiausiai vokiečiai) ir neriją tik pradėję atrasti lietuviai dailininkai.

Paroda veiks: 2020 10 29 – 2021 01 31


Nuo spalio 29 d. lankytojai kviečiami į specialiai šiai parodai parengtą edukacinę programą.

Čia laukia daugiau kaip 100 tapybos, grafikos darbų bei piešinių iš muziejaus fondų, kuriuos sukūrė iškilūs Lietuvos menininkai. Juose pasakojama 1945–1990 metų Kuršių Nerijos istorija. Pamatysite po karo sugrįžusius senuosius Nerijos gyventojus, naujakurius, žvejybą, buitį, verslus, gamtos draustinį, kurortą ir be abejo marių ir jūros peizažus. Pasižvalgę ir aptarę parodą, to meto istorines aplinkybes, patys tapysite dangų ir jūrą bei tyrinėsite mėlyną spalvą.

Į programą būtina užsisakyti iš anksto tel. 8 675 131 61



NAUJAUSI KOMENTARAI

TO IDOMU

TO IDOMU portretas
JAI VISI TOKIE PIEŠINIAI,TAI DAR VADINASI PARODA.VAIKAI GRAŽIAU NUPIEŠIA.ŠIUOLAIKINĖ TERLIONĖ.

Be papų

Be papų portretas
nė vienas menas neapsieina.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių