- Rimantas Stankevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liepą sukaks septyniasdešimt penkeri metai, kai Kaunas buvo išvaduotas iš nacių. Pasibaigė didžiausios Lietuvos žydų tragedijos laikotarpis. Iš virš 30 tūkst. prieš karą čia Kaune gyvenusių žydų po karo liko nė tūkstančio.
239 kauniečiai
Izraelio valstybė, o ir Lietuva neužmiršo žuvusiųjų aukų. Kiekvienais metais pažymimas holokausto aukų atminimas.
Išlikę gyvi ir jų palikuonys prisimena tuos žmones, kurie, nepaisant mirtino pavojaus sau ir artimiesiams, ištiesė pagalbos ranką mirti pasmerktiesiams. Tam skiriamas dėmesys Izraelio valstybėje ir Lietuvoje.
Nuo 1963 m. holokausto aukų ir herojų atminimo centras Jad Vašem Jeruzalėje, pripažindamas kilnius darbus ir dėkodamas už tautiečių gelbėjimą daugiausia remdamasis išgelbėtų žmonių liudijimais, apdovanoja gelbėtojus iš įvairių valstybių medaliais, jų pavardės iškalamos garbės sienoje. Tokie žmonės vadinami Pasaulio tautų teisuoliais.
Per 55 veiklos išaiškinant žydų gelbėtojus įvairiose valstybėse metus 905 Lietuvos piliečiams buvo suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai (1977 m. jų buvo 16, 1990 m. – 168, 2001 m. – 488). Net 239 Pasaulio tautų teisuoliai yra iš Kauno ir jo aplinkinių vietovių. Iš viso pasaulyje 2018 m.sausio 1 d. buvo 26 973 Pasaulio tautų teisuoliai.
Sušaudyti tūkstantį beginklių žmonių užtenka tik poros vyrų su automatais ir jie nieko nepraras, išskyrus savo sielą, o kad išgelbėtum vieną žmogų, vieną žydų vaiką, reikia daugelio žmonių pastangų ir neišpasakytos drąsos.
"Ir be ginklo kariai"
Sofija Binkienė ir jos šeimos nariai yra gerai žinomi Pasaulio tautų teisuoliai iš įvairiose valstybėse išleistų knygų, jų veiklą menančių žmonių prisiminimų. Šiai kilniai moteriai ir jos šeimos nariams yra dėkingi būrys išgelbėtų ir jų palikuonių. S.Binkienė buvo pirmosios išsamesnės knygos apie gelbėtojus Lietuvoje "Ir be ginklo kariai" sudarytoja. Knyga 1967 m. buvo išleista itin retu dabartiniu supratimu tokio pobūdžio literatūrai dešimties tūkstančių egzempliorių tiražu ir tapo reikšmingu žydų gelbėjimo Lietuvoje šaltiniu.
Pasaulio tautų teisuoliams iš Kauno priklauso gydytojas Petras Baublys, kuris karo metais vadovavo Kauno kūdikių namams "Lopšelis" ir kartu su bendradarbiais išgelbėjo daugelio iš Kauno geto išneštų vaikų gyvybes.
Kilnūs kunigų Bronislovo ir Juozo Paukščių darbai, kurių pagalbos įvairiais pavidalais susilaukė ne vienetai, o daugiau nei šimtas žydų, dabar plačiai žinomi iš užsienyje išleistų knygų. Kaune gyveno Pasaulio tautų teisuoliai Bronius Gotautas, profesorius Pranas Mažylis, Sofija Čiurlionienė, Ona Landsbergienė, Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė ir Kipras Petrauskas, Elena Buivydaitė-Kutorgienė, Balys Simanavičius ir daugelis kitų. Holokausto muziejuje Jeruzalėje lankytojai turi galimybę sužinoti apie Antaninos ir Jono Paulavičių kilnius darbus savo namuose Panemunėje išgelbėjusius šešiolikos žydų gyvybes. Apie tai byloja ir neseniai lietuvių kalba pasirodžiusi Jochano Faino knyga "Berniukas su smuiku".
Atkeliauja paroda
Profesorė Irena Veisaitė yra dėkinga Onai ir Juozui Strimaičiams, Pranui Bagdonavičiui, Stefanijai Ladigienei, kurie padėjo jai išlikti gyvai. Kai kalbama apie Lietuvą karo metais, profesorė labai taikliai pastebi: "Sušaudyti tūkstantį beginklių žmonių užtenka tik poros vyrų su automatais ir jie nieko nepraras išskyrus savo sielą, o kad išgelbėtum vieną žmogų, vieną žydų vaiką, reikia daugelio žmonių pastangų ir neišpasakytos drąsos." Ryškus drąsos ir daugelio žmonių pastangų pavyzdys yra Izaokas Glikas, kuris per parodos Vilniuje atidarymą teigė, kad jis ir keli jo artimieji buvo išgelbėti… dvidešimties šeimų. Gelbėtojai, iškilus pavojui, perduodavo kitiems gelbėti pasiryžusiems žmonėms nuo mirties bandantį pabėgti berniuką. Viena iš gelbėtojų Ramutė Dubininkaitė-Raškevičienė dar ir dabar gyvena Kaune.
Keliolika mėnesių 1941–1942 m. pas prezidentą Kazį Grinių priglausto Dmitrijaus Gelperno atmintyje ilgam išliko gelbėtojo ir jo žmonos Kristinos bei jį lankiusių žmonių kilnumas, padorumas. Kai pas prezidentą ateidavo svečių, D.Gelpernas instinktyviai bandydavo slėptis. Pamatęs tai, K.Grinius D.Gelpernui pasakęs, kad šiuose namuose nuo svečių slėptis nereikia, nes niekas jo neišduos. Per buvimo pas Grinius mėnesius D.Gelpernas suskaičiavo septyniasdešimt du apsilankiusius svečius. Ir iš tikro niekas neišdavė besislapstančiojo... Apie tai Chaimas Bargmanas 1990 m. yra girdėjęs iš paties D.Gelperno pasakojimo.
Kauno, o ir kitų Lietuvos miestų bei vietovių Pasaulio tautų teisuolių likimus, dramatiškus jų išgelbėtų žmonių epizodus atspindi paroda "Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį", kurią kartu su solidžiu parodos katalogu parengė ilgametė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja. Ši paroda kovo 5–26 d. iš Vilniaus atkeliauja į Kauną ir bus eksponuojama Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje, S.Daukanto g. 28. Parodos atidarymas vyks kovo 5 d. 14 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žaliakalnio istorija atsiskleis šokio ekskursijoje „Pakopa po pakopos“
Performatyvi šokio ekskursija „Pakopa po pakopos“ miestiečius ir svečius kvies į Žaliakalnio gyvosios istorijos nuotykius, lydimus netikėtumų ir Kaukų pasirodymo. Spektaklio dramaturgijoje įpinti gyventojų pasakojimai, spalvingi kos...
-
Fotografijose – J. Šoblinskytės žvilgsnis anapus regimybės
„Fotografija man yra visa apimantis, vizualiai užfiksuojantis ir apibendrinantis menas“, – sako Julija Šoblinskytė (Ginger Blue). ...
-
Ilgai lauktas „OneRepublic“ koncertas drebino Kauną
Beveik dviejų metų laukimas vainikuotas fantastišku „OneRepublic“ pasirodymu Kaune. R. Tedderis į publiką prabilo lietuviškai. ...
-
„Animacijos savaitgalis“ Kaune: aktualios istorijos, pasakojimai, susitikimai su kūrėjais1
Pirmasis „Romuvos“ organizuojamas „Animacijos savaitgalis“ kviečia leistis į neatrastos animacijos atradimų kelionę. ...
-
Prie „Žalgirio“ arenos – vos kelias minutes trukęs Kauno Žvėries skulptūros atidarymas30
Kaunas – Europos kultūros sostinės metu pradėtas kurti mitas apie mistinį Žvėrį. Iki šiol jis tik kartais pasigirsdavo specialiai įrengtose projekcijose, tačiau dabar viskas keičiasi. Kauno Žvėries skulptūra bus matoma visą laiką. J...
-
Didysis renginys „Santaka“ – kupina įspūdžių puokštė: šou stebėjo tūkstančiai58
Nors visą dieną Kaune pliaupė lietus ir skalavo šventinio savaitgalio renginius, tačiau pagrindinio – antrosios mitinės trilogijos dalies „Santakos“ – sugadinti nepavyko. Organizatoriai buvo pasiruošę bet kokiam orui...
-
Šventinę dieną lietus plauna tik gatves, bet ne nuotaikas: kauniečiai mėgaujasi renginių gausa27
Šeštadienį Kauno gimtadienio proga centre pasitinka gausa renginių. Nors šią dieną sinoptikai nežadėjo gero oro, tačiau lietus nesugadino noro švęsti ir išbandyti įvairias veiklas, paklausyti muzikos ar pasinerti į ...
-
Kauno pilies papėdėje – kvapą gniaužiantis akrobatinis pasirodymas6
Vienas Kaunas – Europos kultūros sostinės įspūdingiausių renginių – akrobatai iš Prancūzijos „Cia Basinga“. Ant lyno vaikščiojančiai akrobatei prireikė ir pusšimčio kauniečių pagalbos, kurie turi laikyt...
-
V. Putvinskio gatvė virto vienu dideliu menininkų kiemu5
Putvinskio gatvės diena jau tapo tradicija, suburianti įvairius menininkus, vietos gyventojus ir smalsius kauniečius bei miesto svečius į vieną vietą. Šių metų akcentas – kūryba, kuri skleidžiasi įvairiais keliais. ...
-
Kauniečiai leidosi kultūringais upių maršrutais4
Šeštadienį kauniečius suviliojo atrakcijos Nemuno ir Neries upėse. Baidarės, laiveliai, plaustai pasileido upėmis, kuriose laukia kultūrinė programa ir smagios pramogos specialiai įrengtose kultūros stotelėse. ...