Kauno muzikiniame teatre įspūdingą eglutę kūrusi Šmidtienė: drugelis – tarsi rojaus nuojauta

Teatro vadovas Benjaminas Želvys ištikimiesiems teatro žiūrovams taip pat siunčia linkėjimus gražiausių žiemos švenčių Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga: „Tebūnie kiti metai – kupini džiaugsmo ir naujų galimybių. Kurdami šventinę nuotaiką tarp Kalėdų ir Naujųjų kviečiame kauniečius ir miesto svečius pasigėrėti kasmetine teatro pastato šviesų ir muzikos instaliacija, už kurią esame dėkingi miesto savivaldybei. Šviesų ir muzikos šou naujausių technologijų pagalba šiemet žada būti dar įspūdingesnis. O į teatrą atvykusius žiūrovus jau pasitinka ir džiugina pasakiška eglutė „Drugelių pūga“, kurią sukūrė kauniečiams pažįstama menininkė Jolanta Šmidtienė“.

Jolanta Šmidtienė. KVMT nuotr.

Gruodžio 28 ir 29 dienomis, nuo 14 iki 16 val. miestiečiams bus dovanojama išskirtinė galimybė apsilankyti ir pamatyti šį menininkės kūrinį. Ypatingoje erdvėje lankytojus pasitiks ne tik sniego drugeliais švytinti eglutė, bet ir švenčių dvasios ambasadorius – Kalėdų Senelis.

„Teatro eglutę sukūriau kaip atskirą meno kūrinį, – pasakojo kūrėja J. Šmidtienė, – Ne paslaptis, jog į šventinę puošybą mėgstu žvelgti nestandartiškai – viena yra papuošti, o kita yra kurti.“

– Ar pirmą kartą puošiate eglutę Kauno valstybiniame muzikiniame teatre? Galbūt susiduriate su tam tikrais iššūkiais šio teatro fojė?

– Šiame teatre eglutę puošiu pirmą kartą. Ne paslaptis, jog dažniausiai esu įpratusi puošti masyvias egles viešose miesto erdvėse. Teatre erdvės visai kitokios, todėl tenka prisitaikyti prie situacijos ir kitokio mastelio. Čia interjeras yra išskirtinis – galima rasti unikalių architektūrinių sprendimų, be to, tai yra paveldas.

– Kaip gimė eglutės idėja? Kokios bus puošybos detalės, kokius elementus naudojate?

– Iš pradžių pasidariau du eskizus. Pirmasis buvo labiau klasikinis, teatrališkas ir paslaptingas. Antrasis eskizas gimė iš mano vidaus – labai mėgstu baltą spalvą, lengvumą ir nestandartinius sprendimus. Norėjosi, kad ant eglutės atsirastų ne tik tradiciniai žaisliukai, bet ir sniego elementai, o vietoje snaigių – drugeliai. Galima sakyti, jog snaigės yra tarsi sniego drugeliai. Kartu su teatro vadovu nusprendėme, kad šis – lengvesnis, variantas labiau tinka, ir jį pritaikėme bei instaliavome teatro fojė.

KVMT nuotr.

– Daugeliui gali kilti klausimas – drugeliai ir gėlės dažniau asocijuojasi su šiltuoju metų laiku, gamtos atgimimu. O jūs šiuos pavasariškus elementus naudojate žieminėje eglutėje. Ar nemanote, kad tai kiek kontraversiška?

– Na, Kalėdos švenčiamos visame pasaulyje – tiek ten, kur yra žiema, tiek ten, kur jos nėra. Šventų Kalėdų prigimtis yra iš labai šiltų kraštų – Izraelio, kur net ne eglutės, o palmių šakos buvo puošiamos. Todėl šią eglutę reikėtų matyti gilesniu žvilgsniu – galbūt drugelis yra tarsi rojaus nuojauta. Be to, vadovaujuosi viena teorija, pagal kurią manoma, jog drugelis simbolizuoja sielos paukštį. Tai galėtų būti religinė sąsaja, o vizualiai holograminių drugelių sukimasis primena snaigių sūkurio lengvumą.

– Kiek drugelių ir kitų medžiagų naudojate puošyboje?

– Naudojame daugiau nei du šimtus drugelių ir apie du šimtus gubojos gėlių šakelių, kurios neabejotinai sukuria sniego įspūdį.

– Papasakokite daugiau apie komandą, kuri padėjo įgyvendinti šią užduotį.

– Dalį darbų padėjo įgyvendinti teatro darbuotojai – jie noriai prisidėjo prie proceso, sukūrė sudėtingą, specifinį eglutės pagrindą, iškedeno šakas, įkomponavo specialias lemputes, kurios subtiliai susilieja su gubojos elementais. Taip pat prie projekto prisidėjo mano buvę bendrakursiai, kurie visuomet padeda tokiuose kūrybiniuose procesuose.

KVMT nuotr.

– Ko palinkėtumėte teatro žiūrovams artėjančių švenčių proga?

– Kadangi už lango šiuo metu nematome baltos žiemos, kviečiu šioje eglutėje įžvelgti sniego pusnių trapumą, o drugelių plazdenime – snaigių lengvumą. Tegul tai simbolizuoja, kad galite svajoti, o svajonės lengvai išsipildys – tereikia tikėti.