Kauno meno mokyklos tradicijas tęsia jaunieji profesionalai

Ištakos – tradicijos

Šiuo metu vykstanti studentų darbų paroda "Šiandien ir rytoj" – visą rugsėjį vykusio projekto "Be 5 min. 100" rezultatas. Joje atskleidžiamas ryšys tarp praeities Kauno meno mokyklos, kurioje gimė, augo bei grūdinosi įvairios estetinės koncepcijos, skleidėsi menininkų talentai, spręstos pedagoginės veiklos problemos ir šiandien jos tradicijas puoselėjančio VDA Kauno fakulteto.

Projekto "Be 5 min. 100" metu VDA KF katedros kvietė savo studentus kurti darbus, kurie atspindėtų Kauno meno mokyklos tradicijos tąsą ar peržvelgtų nueitą istorinį tarpsnį ir naujai atsiskleistų dabartyje. Nors eksponuojami kūriniai atspindi šiuolaikinio meno kryptis, remiasi senosiomis Kauno meno mokyklos tradicijomis.

"Parodoje matome platų darbų spektrą: nuo lietuvių liaudies skulptūros iki visiškai modernia technika kurtų darbų", – pastebi po parodą vedžiojanti jos parodos kuratorė tapytoja Aušra Vaitkūnienė. Štai stiklo ir keramikos katedrų studentų kūriniai, atspausdinti 3D spausdintuvu. "Panaudota visiškai moderni technologija, kuri yra nutolusi nuo Kauno meno mokyklos laikų, tačiau patys kūriniai paremti senąja tradicija", – paraleles įžvelgia dėstytoja.

Savitos interpretacijos

Parodoje nestinga ir senųjų liaudies kūrinių interpretacijų – darbų autoriai kūrybinių dirbtuvių idėjų sėmėsi Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. "Liaudies menas buvo Kauno meno mokyklos pagrindas. Savaip interpretuodami tautinį meną studentai sėmėsi įkvėpimo iš tų pačių ištakų, kurios įkvėpė ir garsiausius tarpukario Lietuvos menininkus",– praeities bei dabarties ryšį atskleidė parodos kuratorė.

Vienas iš tokių darbų pavyzdžių – jaunosios tapytojos Samantos Augutės kūrinys "Meilė tradicijai" – moderniai atvaizduotas autentiškas tautinis tekstilės audinys.

Vienas iš žaismingiausių eksponatų, anot A.Vaitkūnienės, architektūros ir dizaino katedrų studentų kvietimas per kaleidoskopą pažvelgti į praeitį – į menininkų, kūrusių Kauno meno mokykloje, darbų segmentus. Taip septynių garsių tarpukario Lietuvos menininkų darbai atskleidžiami neįprastu žvilgsniu. Parodoje eksponuojami kūriniai apima ir architektūrines Pelėdų kalno studijas, pasiūlymus miesto viešojo transporto stotelėms, baldų dizainą iš buityje randamų objektų.

Galima tik spėlioti, kas laukia toliau – galbūt neliks paveikslų ant sienų, juos pakeis hologramos, o galbūt menas iš viso pataps erdviniu ir galėsime nardyti spalvose?

Tapybos bakalauro studentė Aira Baleišytė kūriniu "Pelėda uokse" atidavė duoklę Vinco Grybo pelėdų skulptūroms ant Kauno meno mokyklą juosiančios tvoros. Jos sukurta pelėda įkurdinta seno kompiuterio monitoriaus viduje. Taip, anot A.Vaitkūnienės, puikiai atskleidžiamas ryšys tarp dabarties modernybės ir senųjų skulptūrų.

Studentas Edvinas Batulevičius prisiminė Kauno meno mokyklos tapybos tradicijas. "Kauno meno mokykloje buvo labai stiprios piešimo ir tapybos studijos. Jaunasis dailininkas šią tradiciją atskleidžia eskizų rinkiniu "Laiškai". Sukabinti ant medinės kartelės, jie netgi kiek primena gatvės meną", – atskleisdama parodos darbų įvairovę pasakojo A.Vaitkūnienė.

Nemari dvasia

Projekto "Be 5 min. 100" metu VDA KF vyko ir kita paroda "Laiko riboženkliai." Joje buvo pristatomi Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomų autorių darbai. Parodoje savo kūrinius eksponavę menininkai Laima Drazdauskaitė, Edmundas Saladžius, Aldona Keturakienė, Jūratė Petruškevičienė, Rimvydas Mulevičius bei Alfonsas Vaura yra ne tik žymūs Lietuvos kūrėjai, bet ir VDA KF pedagogai.

"Garsių menininkų paroda buvo šiek tiek kitokia, kadangi fakulteto profesoriai jau savaime yra Kauno meno mokyklos atstovai, tik ne pirmosios kartos. Jų kūriniai turi aiškų ryšį su senaisiais menais. O studentai kiek kitaip tęsia šias tradicijas – nors jų darbai yra šiuolaikiniai, tačiau jie juos sukūrė profesionaliai, juk būtent profesionalumas ir yra svarbiausia Kauno meno mokyklos tradicija", – akcentavo A.Vaitkūnienė.

Tapytojos teigimu, tiek dėstytojai, tiek studentai iki šiol jaučia Kauno fakultete sklandančią Kauno meno mokyklos dvasią. "Esame tiesioginiai Kauno meno mokyklos tradicijų saugotojai – perėmėme šios mokyklos profesionalaus meno tradicijas. Mokykla turi nuostabią atsiradimo ir gyvavimo istoriją, tačiau svarbiausia, kad ji nebuvo lokali ar provinciali. Kauno meno mokyklai buvo artimos tarptautiškumo idėjos – jaunieji menininkai ir pedagogai vykdavo į Paryžiaus bei kitų Europos miestų aukštąsias meno mokyklas tobulėti ir megzti ryšių su užsieniu. Šie kultūriniai mainai vyksta ir šiandien – pas mus atvyksta nemažai studentų iš užsienio, o ir mūsų jaunieji profesionalai iškeliauja studijuoti į kitas Europos mokyklas", – pasakojo pedagogė.

Plaukė prieš srovę

A.Vaitkūnienė priminė: nors profesionalus Lietuvos menas vystėsi būtent Kauno meno mokykloje, ši įstaiga buvo tapusi tikra talentų kalve, jai teko atlaikyti ir nemažai išbandymų. 1922 m. nutarus statyti Kauno meno mokyklą, buvo gautas leidimas tai padaryti ant Parodos kalno. Tačiau tuometis Kauno miesto burmistras mokyklai paskirto sklypo panoro sau ir šis buvo parduotas privačiam asmeniui.

Tuomet Kauno meno mokyklos įkūrimo iniciatorius dailininkas Justinas Vienožinskis gavo leidimą statyti mokyklą ant Ąžuolų kalno (dabar žinomo kaip Pelėdų). Tačiau ir šio sklypo buvo pasigviešta, tad Kauno meno mokyklos pradininkams neliko nieko kito, kaip per naktį išlieti būsimo statinio pamatus. Profesionalių menininkų kalvei pradėjus veiklą taip pat netrūko įvairių bandymų trikdyti jos darbą.

A.Vaitkūnienės teigimu, vienu metu Kauno meno mokykla tikinčiųjų netgi apšaukta paleistuvystės židiniu"dėl tapomų nuogų žmonių figūrų. Tada menininkams teko aiškintis visuomenei, kodėl dailininkams privalu pažinti žmogaus kūno sandarą, priminti Renesanso tradicijas.

"Menas yra įdomus tuo, kad niekad nežinai, kur tave nuves. Kūrybinį procesą dažniausiai pradedi būdamas viename kelyje, o baigi visai kitame. Šiuolaikinės technologijos taip pat daro didžiulę įtaką šiandienos menui. Parodoje "Šiandien ir rytoj" studentai jau pademonstravo 3D technika kurtus darbus. Galima tik spėlioti, kas laukia toliau – galbūt neliks paveikslų ant sienų ir juos pakeis hologramos, o galbūt menas išvis taps erdviniu ir mes galėsime nardyti spalvose? Technologijos keičiasi, bet profesionalumas ir kūrimo tradicijos lieka tokios pat. Mene kitimas yra privalomas, bet kertiniai dalykai išlieka visada", – įsitikinusi A.Vaitkūnienė.

Kas: Paroda "Šiandien ir rytoj".

Kur: VDA KF pirmo aukšto fojė.

Kada: veikia iki spalio 26 d.