„Kauno literatūros savaitėje“ – nauji kūrybos vėjai

  • Teksto dydis:

Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamas tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ taps premjerų ir debiutų erdve.

Pirmasis susitikimas

Įkandin Marinai Abramovič, į Lietuvą pirmą kartą atvyksta vienas žymiausių šiuolaikinių serbų prozininkų Draganas Velikičius. Susitikimas su rašytoju vyks gegužės 5 d. 19 val. Kauno menininkų namuose. Festivalio meno vadovas rašytojas Laurynas Katkus savo kolegą kalbins ne tik apie kūrybą, bet ir literatūros, visuomenės ir politikos padėtį Pietryčių Europoje dabartiniame karu vėl pažymėtame laike.

Susitikimas su D.Velikičiumi yra vienas iš festivalio rubrikos „Atradimai“ renginių. „Atradimuose“ Lietuvos skaitytojai supažindinami su pasaulyje plačiai žinomais autoriais ir kylančiomis literatūros žvaigždėmis, kurių knygos dar nepasirodė lietuviškai. Kitame „Atradimų“ vakare Jotvingių premijos laureatas Dainius Gintalas pristatys savuosius šiuolaikinės prancūzų poezijos favoritus, Samanthą Barendson ir Gregoire‘ą Damon‘ą.

D.Velikičius užaugo Puloje prie Adrijos jūros, Belgrade studijavo filologiją. Dešimtąjį dešimtmetį jis vadovavo legendinei opozicijos leidyklai ir legendinei radijo stočiai B-92, o Kosovo karo metu emigravo iš šalies. D.Velikičiui net du kartus skirta NIN premija, teikiama už geriausią romaną serbų kalba (paskutinį kartą – už „Tyrėją“ (Islednik), o 2019-aisiais jam įteikta Vilenicos Vidurio Europos premija.

Rašytojo kūryboje persikloja keletas klodų – tai ir vitališka Balkanų kultūra, ir Viduržemio tradicijų persmelktas Istrijos pusiasalis. Jis lyginamas su tokiais Vidurio Europos rašytojais kaip Danilo Kišas ir Robertas Musilis. Rašytojas taip pat pripažįsta besižavintis Czeslawu Miloszu, kuris buvo vienas iš svarbiausių akstinų sutinkant apsilankyti festivalyje. Anot rašytojo, „Lietuva jam – pasakų kraštas iš romano „Isos slėnis“.

D.Velikičius yra ir subtilus psichologas, ir puikus pasakotojas. Šiuos talentus kauniečiai galės patirti gyvai, kai vyks jo novelės „Belgradas“ lietuviška premjera (vertėja Kristina Tamulevičiūtė). Susitikime su rašytoju bus kalbamasi apie šią šmaikščią didmiesčio istoriją, taip pat kitus D.Velikičiaus kūrinius, visų pirma „Tyrėją“ (2015). Bestseleriu Serbijoje ir Kroatijoje tapusi knyga vaizduoja radikalius visuomeninius pasikeitimus, karus ir perbraižomas sienas, kurie kelia nesaugumą, paliečia intymiausius žmonių siekius ir santykius. Drauge tai nostalgiškas pasakojimas apie atmintį ir vaikystę, apie motinos ir sūnaus neatskiriamą ryšį.

Truputis magijos ir nesvarumo

Gegužės 6 d. 19 val. jaunųjų literatų kūrybai ir nevaržomai saviraiškai neabejingus festivalio lankytojus sukvies į Kauno menininkų namuose vyksiantį „Naujųjų vėjų“ ir atviro mikrofono vakarą.

Pasak pirmosios renginio dalies vedėjos, literatūros kritikės Neringos Butnoriūtės, šiemet „Naujų vėjų“ skaitymus galima pavadinti švelniai magiškais.

„Daugeliui kūrėjų rūpi bendražmogiškos problemos, su kuriomis susiduria jautrus individas. Tačiau jas atskleisdami jaunieji literatai realybei suteikia truputį buitinės magijos, nesvarumo ir žaismės. Taigi tokios būsenos kaip netektis, tuštuma įgyja kasdienišką, suprantamą pavidalą, kartais ironiškai ar su humoru pagilina tikrovės pažinimą“, – įspūdžiais apie renginyje skambėsiančius tekstus dalijasi N.Butnoriūtė.

Draganas Velikičius. / Organizatorių nuotr.

Jaunųjų Kauno literatų tekstai skirtingi žanrais ir stiliumi – kaip ir jų kūrėjai. Aktorystę studijuojantis Dominykas Matulionis „Naujų vėjų“ vakarui ruošia niekur neskelbtą apsakymą, kuris stebina nenuspėjamais siužeto posūkiais, gyvybingais, ryškiai perteiktais charakteriais.

Lituanistės Aušros Kaminskaitės proza išsiskiria originaliu požiūriu į žmogaus išgyvenamą vidutiniškumą ir bandymą jį įveikti. Renginyje pristatoma novelė žaismingai kalba apie tai, kad vidinis žmogaus pasaulis yra sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Laužant rėmus

Gonzo kūrinių rašytoją ir „Writest“ rašytojų bendruomenės įkūrėją ir vystytoją Miglę Galvonaitę daug kas pažįsta kaip įvairius žanrus išmėginusią kūrėją. Ją jau buvo galima girdėti ir atviro mikrofono vakaruose. „Naujiems vėjams“ M.Galvonaitė paruošė elegantiškos poezijos apie pasitikėjimą ir ryšį su kitu. Ją rašydama autorė galvojo apie platesnę auditoriją, todėl kai kurie tekstai skambės ne tik lietuvių kalba.

Dar vienas autorius – Benas Baranovskis, ne kartą jėgas išbandęs sleme, linkęs eksperimentuoti su kalba ir rašyti socialiai aktualiomis temomis. Jis puikiai suvokia, kad ryšys su auditorija yra svarbus, todėl moka provokuoti ir ketina išjudinti auditoriją.

„Pasirinktas „Naujų vėjų“ renginio formatas padeda ne tik suburti ir pristatyti jaunuosius literatus, bet ir tampa akstinu tobulėti, dalyvauti kūrybinio rašymo dirbtuvėse, siekti naujų kūrybinių tikslų. Štai Monika Staugaitytė praėjusiais metais lipo ant „Naujų vėjų“ scenos, vėliau atsiliepė į Vytauto Didžiojo universiteto kvietimą dalyvauti „Prix Laurence 2022“ konkurse, kurį organizuoja Betembūro literatūros festivalis „LiteraTour“ (Liuksemburgas), o visai neseniai su būriu kolegų lankėsi Liuksemburge ir pristatė savo kūrybą tarptautinei publikai“, – teigė viena iš festivalio iniciatorių ir organizatorių, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė.

Kitos kalbos

Kartu su kauniečiais renginyje šiais metais dalyvaus ir autorės iš esamų ir būsimų Europos kultūros sostinių – Ešo ir Tartu. Marta-Liisa Talvet iš Estijos studijavo semiotiką ir kultūros teoriją Tartu universitete, o dabar Berlyne studijuoja muzikos kompoziciją. Jos prozą spausdino literatūros žurnalas „Värske Rõhk“.

Jaunosios rašytojos iš Estijos istorija apie močiutės vėlę naujai užkabina literatūroje esminius gyvybės ir mirties klausimus. Apie tai rašydama autorė parodo, kad jų pažinimas neatsiejamas nuo intuicijos, meilės ir vaizduotės.

Poetė Christine Lauer iš Liuksemburgo paprastai rašo vokiškai, bet už vienintelį savo eilėraštį prancūziškai gavo Mouvement Européen – Kabūro premiją. Tikimasi, kad savo šaliai būdingomis daugiakalbystės tradicijomis ji pasidalys ir su „Naujų vėjų“ žiūrovais.

Pasirinktas „Naujų vėjų“ renginio formatas padeda ne tik suburti ir pristatyti jaunuosius literatus, bet ir tampa akstinu tobulėti, dalyvauti kūrybinio rašymo dirbtuvėse, siekti naujų kūrybinių tikslų.

Kvies dalytis tekstais

Kaip ir praėjusiais metais, antroji vakaro pusė skirta visiems norintiems pasidalyti savo talentu tam puikiai tinkamoje draugijoje. Kaip pastebi organizatoriai, atviro mikrofono skaitymų mėgėjų gretos auga.

Kauniečiams gerai pažįstamas slemeris ir šios renginio dalies vedėjas Jovaras Kelpšas padės žiūrovams išrinkti ir apdovanoti savo favoritus. Kad pabandyti verta, byloja ankstesnių dalyvių patirtys.

„Dalyvavau pirmuosiuose „Naujų vėjų“ atviro mikrofono skaitymuose – tai buvo puiki patirtis, suteikusi galimybę pasidalyti savo eilėraščiais ir susipažinti su kitų jaunųjų rašytojų kūryba. Manau, kad „Nauji vėjai“ yra labai reikalinga ir kylančius rašytojus padrąsinanti iniciatyva. Raginu visus kuriančius dalyvauti, pasidalyti savo tekstais ir išgirsti, kaip rašo bendraamžiai; man tai buvo labai vertinga“, – sakė praėjusių metų atviro mikrofono laimėtoja Patricija Gudeikaitė ir pridūrė, kad iš anksto pasižymėjo šiųmetinio renginio datą savo planuose.

„Naujų vėjų“ vakare svečiuosis ir muzikinę atmosferą kurs jaunosios kartos poetė Greta Ambrazaitė (kog leval). Už debiutinę knygą „Trapūs daiktai“ (2018) jai paskirta prestižinė Jaunojo jotvingio premija, knyga tapo ir 2018-ųjų Metų poezijos knyga. G. Ambrazaitė ne tik rašo, bet ir kuria muziką, kurią pristato kaip autsaiderišką meną (angl. outsider art). Jos atliekamų triphopinės atmosferikos kupinų kūrinių bus galima išgirsti ir penktadienio vakarą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių