50-mečio jubiliejų šiemet atšventęs P.Beetsas gimė ir augo muzikuojančių šeimoje ir, kaip pats sako, neturėjo nė menkiausio šanso nugyventi gyvenimo be muzikos. XX a. dešimtajame dešimtmetyje baigęs studijas Karališkojoje Hagos konservatorijoje, jis iš karto tapo laukiamu atlikėju ne tik džiazo traukos centruose, bet ir solidžiose klasikinių koncertų salėse.

Nuo to laiko įsisukusi P.Beetso karjera jį supažindino su tokiais grandais kaip Chicku Corea, George'u Colemanu, Johnny Griffinu, Monty Alexanderiu ir kitais. Koncertuodamas žvaigždžių apsuptyje, pianistas neapleido ir į muziką atvedusios šeimos narių: su broliais jau kelis dešimtmečius sėkmingai groja grupėje "Beets Brothers".

Apie netikėtus klasikos ir džiazo panašumus, snūstelėjimą po fortepijonu ir artimą žmogų, kuris paskatino sumanyti Fryderiko Chopino ir džiazo "pokalbius" baltais–juodais klavišais, P.Beetsas atskleidė išskirtiniame.

– Ar fortepijonas buvo Jūsų pirmasis instrumentas, ar atradote jį vėliau? Kuo jis Jus patraukė?

– Fortepijonas buvo mano pirmasis instrumentas. Man sunku įvardyti, kodėl taip jį pamėgau. Galbūt todėl, kad juo grojant muzikinės išraiškos galimybės beveik beribės.

– Gimėte muzikų šeimoje, tad ar kada nors buvo galimybė sukti į šoną nuo vitališkos muzikos srovės?

– Tikrai ne, nebuvo jokio šanso išsisukti nuo muzikanto karjeros. Mano šeimoje visi, išskyrus tėtį, groja instrumentais. Turiu du vyresnius brolius, jie abu tapo džiazo muzikantais, su jais dažnai pasirodome drauge.

– Kaip atradote džiazą? Atsitiktinai, o gal ieškojote? Kuo džiazas Jums patrauklus?

– Kai buvau maždaug šešerių ar septynerių, pirmą kartą išgirdau Louiso Armstrongo ir Charlie‘o Parkerio įrašus. Abiejų muzika mane neįtikėtinai paveikė: iškart supratau, kur link keliausiu savo gyvenime. O kalbant apie tai, kodėl mėgstu džiazą – tai išraiškos laisvė ir ypatingas ryšys su greta grojančiais atlikėjais, siekiančiais to paties tikslo – grožio įkūnijimo garsais.

Patirtis: P. Beetsas negaili komplimentų Lietuvos auditorijai – ji, sako pianistas, puikiai išmano muziką ir turi gerą skonį. / Organizatorių nuotr.

– Tačiau grojate ne tik džiazą, bet ir naujai interpretuojate klasikinius opusus. Koks Jūsų santykis su klasikine muzika? Kokias jungtis įžvelgiate tarp jos ir džiazo?

– Dievinu Johanno Sebastiano Bacho, F.Chopino, Wolfgango Amadeaus Mozarto muziką. Tai mano mėgstamiausi klasikiniai kompozitoriai, žaviuosi beveik viskuo, ką jie sukūrė. Grojant jų kūrinius džiazo stiliuje tereikia pridėti svingo, bliuzo ir improvizacijos, taip sustiprinant rimtinę muzikos plotmę. Žinoma, būtinas dar ir esminis džiazo ingredientas – afroamerikietiškos dermės.

– Tarp kelių kūrybinių koncepcijų, esate sumanęs "išversti" F.Chopino muziką į džiazo kalbą. Gal taip siekėte užkariauti klasikinės muzikos gerbėjų širdis?

– Visai ne, tiesiog labai mėgstu F.Chopino kompozicijas, ypač gausią ornamentiką. Jis tai perėmė iš bel canto operos stiliaus, kur bravūra naudota kaip emocijų raiškos priemonė. Šiuo aspektu F.Chopinas darė tą patį, ką ir Charlie‘s Parkeris, tik pastarasis greitus pasažus grojo bliuzo dermėse. Pastebėjau šį panašumą ir pasinaudojau juo kurdamas improvizacijų koncepcijas.

Savo improvizacijomis jokiu būdu nenoriu sudaryti įspūdžio, kad F.Chopino muzikai kažko trūksta! Apskritai, jo muzika yra neliečiama vertybė.

Tačiau pripažinsiu: giliai manyje kirbėjusi mintis sukurti klasikinės ir džiazo muzikos lydinį kilo iš noro, kad mama į mano muzikinę veiklą žvelgtų su didesniu susidomėjimu. Ji – klasikinė pianistė, ištisomis dienomis groja F.Chopino ir Sergejaus Rachmaninovo kūrinius.

– Ar pats grojate originalius F.Chopino kūrinius? Koks Jūsų, improvizatoriaus santykis su tiksliai užrašyta muzika?

– Neseniai koncerte atlikau George’o Gershwino "Žydrąją rapsodiją", tačiau nemanau, kad turėčiau groti klasikinį repertuarą scenoje. Jau sukurtos muzikos atlikimas, muzikinių idėjų atkūrimas iš natų nėra mano sritis, labiau linksiu į improvizaciją. O F.Chopinas pats buvo improvizatorius, tad greičiausiai dėl to jo muzika man patraukli.

– Kaip manote, kokia būtų paties F.Chopino reakcija girdint, kaip eksperimentuojate su jo muzika?

– Aš savo improvizacijomis jokiu būdu nenoriu sudaryti įspūdžio, kad F.Chopino muzikai kažko trūksta! Apskritai, jo muzika yra neliečiama vertybė. Tačiau tuo pat metu nesuprantu, kodėl negalime improvizuoti jo melodijomis taip, kaip tai darome su G.Gershwino, Cole‘o Porterio, Jerome‘o Kerno, Irvingo Berlinio ir daugelių kitų dainomis. Tiesiog vietoje kurti muziką jų temomis, pridedant svingo nuotaikos.

– Matėme, kad po gruodį koncerto prestižinėje Concertgebouw salėje Amsterdame keliausite į Kauną. Ar pandeminė situacija nesutrukdo Jūsų koncertų planų?

– Prieš metus buvo žymiai daugiau nežinomybės, o dabar, kai situacija tapo labiau valdoma, manęs tai niekaip nekliudo. Labai apsidžiaugiau, gavęs pasiūlymą trumpam sugrįžti į Lietuvą. Laukiu susitikimo su klausytojais Kaune, muzikiniame teatre. Pats pastatas iš išorės man paliko įspūdį, nekantrauju išbandyti jo akustiką.

Praėjusios gastrolės Lietuvoje buvo puiki patirtis dėl išskirtinai muziką gerbiančios ir mylinčios publikos. Jaučiu, kad auditorija čia turi skonį, labai gerai išmano muziką ir moka ja mėgautis. Žinoma, nekantrauju vėl susitikti su bičiuliais iš Kauno bigbendo vienoje scenoje.

– Kokia muzika dalinsitės su klausytojais?

– Grosime naujas kompozicijas, sukurtas pagal įsimintiniausias F.Chopino melodijas, romantišką rubato jungsime su pulsuojančiu ritmu. Nors skambės džiazas, visą laiką bus galima girdėti pirminę F.Chopino kūrinio struktūrą – ją publika lengvai atpažins. Šis koncertas bus tarsi vakarėlis, o atlikėjai ir klausytojai – jo dalyviai. Kursime muziką ir klausysimės jos gimimo čia pat, vietoje!

– Per Jūsų karjerą, be abejo, turėjo nutikti bent keletas komiškų situacijų scenoje. Galbūt "desertui" pasidalintumėte nors viena jų su skaitytojais?

– Kad jau paklausėte... Prieš 20 metų, per vieną repeticiją su žymiu jamaikiečių kilmės pianistu Monty‘iu Alexanderiu, pasijutau labai pavargęs. Nebuvo kur kitur prigulti, kaip tik ant kontraboso medžiaginio dėklo, padėto po fortepijonu. Kol ten snaudžiau, prie manęs prisėlino Monty‘is ir tiesiai į mano ausį tarė: "Tai smagiai leidi laiką..."

Kas? Koncertas "Chopin Meets the Blues" su Kauno bigbendu (vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis).

Kur? Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Kada? Gruodžio 13 d. 18 val.