Karantino grimasos: „Aura“ nesulaukia šokėjų

Sujaukė planus

Šiųmetis Kauno gimtadienis buvo tarsi šviežio oro pliūpsnis "Auros" šokėjams – daugiau nei po dviejų mėnesių pertraukos jie stojo prieš renginių išsiilgusią publiką ir tirpo iš malonumo vėl girdėdami aplodismentus. Paskutiniai, prieškarantininiai pasirodymai vyko kovo pradžioje Berlyne. Tuo pat metu surengta ir naujų narių atranka. Pastaroji buvo organizuojama keliais etapais. Pirmiausia kandidatai siuntė savo gyvenimo aprašymus ir šokių vaizdo įrašus. Geriausiai pasirodę sulaukė Kauno šokio teatro "Aura" vadovės Birutės Letukaitės kvietimo atvykti į Vokietijos sostinę.

"Pakviečiau maždaug keturias dešimtis šokėjų. Iš jų liko aštuonios merginos ir tiek pat vaikinų. Tuo metu negalėjau pasakyti, kuriuos atsirenku, todėl nusifilmavusi žadėjau pranešti sprendimą ir tolesnę eigą", – planus, anot B.Letukaitės, pakoregavo kovo viduryje paskelbtas karantinas.

Atrinktieji šokėjai nebegalėjo atskristi į Lietuvą. Dėl pandemijos iš Lietuvos buvo priverstas išvykti ir tuo metu Kaune viešėjęs choreografas Benas J.Riepe – pasijutęs blogai, net nebaigęs repeticijos, svečias išskrido atgal į Vokietiją.

Išsibarstė po pasaulį

Šalį sukausčius karantinui, pasikeitė dirbančiųjų rutina. Sumažėjus krūviui, vieni išėjo į prastovas, auginantys mažamečius pasiėmė nedarbingumo. Taikytis prie pasikeitusių sąlygų teko ir "Auros" nariams. Šokėjas iš Belgijos grįžo namo, tą patį padarė ir vienas prancūzas. O šokėjo iš Norvegijos kelionė namo priminė siužetą iš nuotykių kino juostos. Jaunas vyras susirado krovininį laivą, plaukiantį į Vokietiją. Iš ten persėdo į kitą, jį nuplukdžiusį į vieną Švedijos salą. Galiausiai keliauninkas persėdo į trečią laivą, kuris sustojo Norvegijoje.

"Ten jo laukė šeima su automobiliu. Žodžiu, kelionė truko maždaug keturias dienas, bet tikslą jis vis tiek pasiekė", – pasakojo B.Letukaitė.

Sukasi mintys rengti ne tarptautinį festivalį, kaip planavome, o kur kas siauresniame rate.

Trumpų atostogų, kaip manė pradžioje, išvyko ir etatinė "Auros" darbuotoja iš Japonijos. Deja, Tekančios Saulės šalyje ji yra iki šiol, todėl "Aurai" dirba virtualiai. Tokiu pat būdu jauna moteris repetuoja šokio judesius ir net įrašė sveikinimą Kaunui neseniai vykusio gimtadienio proga.

"Šokėjai kuria miniatiūras, kurias perkelsiu į sceną šokio spektaklyje. Šiuo klausimu labai smarkiai padirbėjo Julija Mintautė. Kelis jos vaizdo siužetus išsiuntėme į vieną šokio festivalį, – nors pirmieji karantino suvaržymai atėmė galimybę burtis salėse, judėti, anot B.Letukaitės, šokėjai privalėjo. – Kūnas – jų įrankis, todėl judėti būtina. Darėme tą patį, ką ir visas pasaulis – kėlėmės į sales ekranuose."

Pakibo ant plauko

Iš dešimties teatro narių, kaip sako B.Letukaitė, dabar liko vos keturi, netrukus išeisiantys atostogų. Tiesa, prieš tai, birželio 13-ąją, šokėjai pasirodys Birštono gimtadienio šventėje. Pamatę, kaip šauniai pavyko Kauno miesto gimtadienis ir kaip puikiai jame atrodė šokio teatro "Aura" pasirodymas, kurortinio miestelio valdžia šokėjų pasirodymą pasišovė įtraukti ir į savo šventinę programą. Pačios "Auros" jubiliejus, numatytas spalio 1-4 d., pakibo ant plauko.

"Programa sudėliota, salės užsakytos, o aš kasdien blaškausi ir nežinau, kaip elgtis. Sukasi mintys rengti ne tarptautinį festivalį, kaip planavome, o kur kas siauresniame rate. Taip, kaip buvo prieš 30 metų. Tada šoko lietuviai, viena lenkų ir viena latvių trupė, – kad ir kaip norėtų matyti šokėjus, savo pasirodymais papirkusius Kauno žiūrovus, "Auros" vadovė to sau negalės leisti. – Na, tarkim, atskrenda lėktuvas, o čia vis dar karantinas. Vadinasi, šokėjai dvi savaites turi būti izoliuoti kokiame nors viešbutyje, už kurį mes turėsime mokėti. Antras dalykas – laikas. Nė viena gera trupė neturi tokios prabangos. Juk dažniausiai jie atvažiuoja, pasirodo ir iškart išskrenda. Jų užimtumas beprotiškai didelis."