Jubiliejų minintis Kauno valstybinis choras siekia naujų muzikos aukštumų

Sugrįžimas į debiutą

Neseniai iš gastrolių Maskvoje ir Jerevane sugrįžęs kolektyvo vadovas Petras Bingelis dalijosi prisiminimais.

Lapkričio pradžioje choras pakeliui į Jerevaną stabtelėjo Maskvoje. Vienoje garsiausių pasaulyje – P.Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje, kurioje debiutavo prieš 45 metus, choras atliko žymiausių operų ištraukas kartu su geriausios pasaulio operos solistės titulą pelniusia A.Grigorian, "Operalijos" laureatu Pavelu Petrovu ir J.Svetlanovo vardo Rusijos valstybiniu akademiniu simfoniniu orkestru. Tai buvo labai lietuviškas koncertas, nes dirigavo Konstantinas Orbelianas, Kauno miesto simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas.

"Maskviečiai Kauno chorą priėmė labai draugiškai, – pasakojo choro vadovas Petras Bingelis. – Jau repeticijos metu po pirmojo sudainuoto kūrinio orkestro muzikantai pradėjo ploti. Sakė, kad tokio choro mes jau seniai negirdėjome. Koncerto metu salė buvo pilnutėlė."

Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje pirmą kartą Kauno valstybinis choras koncertavo 1974 m. spalį, atliko Wolfgango Amadeus Mozarto "Requiem". Koncerto metu teko bisuoti pačią sunkiausią kūrinio dalį – "Sanctus". Choro vadovas ir artistai prisimena tai kaip didžiausią stebuklą, nes "Requiem" niekada nėra kartojama.

"Malonūs jaunystės prisiminimai, – pasakojo maestro P.Bingelis. – Ir šį kartą susitikau seną pažįstamą, šios konservatorijos direktoriaus pavaduotoją Vladimirą Zacharovą, kuris dirba nuo 1952-ųjų. Jam 92 metai ir jis yra atsakingas už koncertinę veiklą. Dar ruošiantis šiam koncertui, jis paklausė K.Orbeliano: "Ar Petras bus?" ir po koncerto apgailestavo: "Gaila, kad dabar retai atvažiuojate".

Anot P.Bingelio, šioje salėje puiki akustika, nuostabi publika. "Tai visai kitas pasaulis, tai visai ne Maskva, ir politika ten niekam neįdomi. Kita vertus, aukštasis menas taip pat yra politika, ir pati geriausia politika – kolektyvas išeina į sceną, padainuoja ir parodo mūsų valstybės kultūrą. Tiek prieš keletą dešimtmečių, tiek dabar mes esame pripažįstami ir vertinami", – sakė jis.

Atradimai Armėnijoje

Iš karto po koncerto kolektyvas išvažiavo į oro uostą, kuriame laukė naktinis skrydis į Jerevaną, ir saulei tekant Kauno choras nusileido Armėnijos sostinėje.

"Miestas mums patiko – ramus, švarus, tvarkingas. Kartu su mumis koncertavo A.Spendiarovo operos ir baleto teatro simfoninis orkestras ir solistai. K.Orbelianas yra šio teatro vadovas. Atlikome retai jų krašte skambantį kūrinį – W.A.Mozarto "Requiem", – prisiminė P.Bingelis.

Orkestras akompanavo labai jautriai. "Jautėsi, kad esame kaip namuose, kad jiems tai yra labai svarbu", – pasakojo choro vadovas.

Operos ir baleto teatras bei nacionalinė filharmonija įsikūrusios viename pastate. "Jie turi puikų chorą, Nacionalinę Armėnijos choro kapelą, kuriai Hovanesas Čekidžianas vadovauja nuo 1961 m. Klausėmės jų repeticijos, savo kūrinį "Adiemus" dirigavo Karlas Jenkinsas, kurio "Stabat mater" atlikome lapkričio 29-ąją. Pirmą kartą pamatėme gyvą K.Jenkinsą. Išgirdome puikų simfoninį orkestrą, chorą", – įspūdžiais dalijosi maestro.

Jis negailėjo pagiriamų žodžių Armėnijos muzikinei kultūrai. "Jie turi puikią vokalinę mokyklą, daug gerų solistų, dainuojančių "Metropolitain" operoje, "La Scaloje". Mūsų ryšiai su Armėnijos muzikais tęsiasi daug dešimtmečių. Tą patį vakarą vienoje pastato pusėje skambėjo K.Jenkinso "Adiemus", kitoje tuo pat metu mes atlikome W.A.Mozarto "Requiem". Ir mūsų salė buvo pilna, publika mus priėmė puikiai", – sakė P.Bingelis.

Išskirtiniai kūriniai

Metai Kauno valstybiniam chorui buvo turtingi: Pažaislio muzikos festivalis, Juozo Naujalio 150-mečio renginiai, gastrolės Kanarų salų 35-ajame tarptautiniame festivalyje, Latvijoje, Lenkijoje, Maskvoje, Armėnijoje. Intensyvus buvo ruduo, kai šventėte kolektyvo 50-metį, ypač reikšminga Michaelo Tippetto oratorijos "Mūsų laikų vaikas" premjera su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.

Mūsų choro privalumas, kad galime skirtinga technika atlikti skirtingo žanro, stiliaus, epochų kūrinius.

"Mes visada ieškome naujų įdomių kūrinių. K.Jenkinso "Stabat mater" mūsų programoje atsirado ne šiaip sau. Šis autorius šiuo metu yra labai populiarus, kūrinys tikrai vertas dėmesio, juo papildome savo stambios formos kūrinių repertuarą. Šį kūrinį atlikome su Kauno miesto simfoniniu orkestru ir jaunais, talentingais, įdomiais solistais. Kartais gailiuosi, kad dirbame Kaune, ne Vilniuje. Kas įdomaus vyksta Vilniuje, yra pastebima, fiksuojama, daromi įrašai. Jei būtume sostinėje, sulauktume žymiai didesnio dėmesio ir pelnytume daugiau populiarumo", – apmaudo neslėpė maestro.

Choro repertuare yra apie 170 užsienio autorių ir daugiau kaip 70 lietuvių kompozitorių stambios formos kūrinių. Gruožio 12-ąją Kaune, o 13-ąją Vilniuje nuskambės Johanno Sebastiano Bacho "Didžiosios mišios h-moll". Tai klasikinės muzikos tobulumo viršūnė.

"Iš J.S.Bacho mokosi visi kompozitoriai, jis buvo ir yra didysis mokytojas. Netgi toks modernistas kaip Igoris Stravinskis sakė, kad kas nepažįsta J.S.Bacho, nieko gero sukurti negali. J.S.Bacho muzikoje yra viskas – ir homofonija, ir polifonija, visi pavyzdžiai, kaip reikia elgtis su natomis. Pirmą kartą šias mišias atlikome prieš 35 metus ir tai mums buvo labai sudėtinga užduotis. Dabar taip pat sudėtinga, nors choras yra išaugęs ir techniškai, ir vokaliai. Reikia labai daug pastangų, repeticijų, norint atskleisti J.S.Bacho muzikos grožį. Šios mišios buvo kuriamos visą gyvenimą, jos negimė per metus ar dvejus, tai daugelio metų darbas, kurį J.S.Bachas kūrė atskiromis dalimis, o gyvenimo pabaigoje sujungė į vientisą kūrinį. Tai retai atliekamas kūrinys, nes reikalauja didelio meistriškumo ir didelių fizinių jėgų", – anot P.Bingelio, J.S.Bacho "Didžiosios mišios h-mol" – choro jubiliejaus koncertų ciklo gražus ir prasmingas finišas.

Tačiau tuo gyvenimas nesibaigia, laukia nauji kūriniai: George'o Gershwino opera "Porgis ir Besė", Tolgos Kashifo "Queen symphony" ir Naujųjų metų vakaro koncertas. "G.Gershwinas – tai jau Amerikos spiričiueliai, visiškai kitas pasaulis, visai kitos spalvos. Mūsų choro privalumas, kad galime skirtinga technika atlikti skirtingo žanro, stiliaus, epochų kūrinius", – sakė choro vadovas.