Jaunimo verdiktas: Kaunui tinka šiuolaikinio miesto drabužis

Apie praėjusius ir besitęsiančius projektus, kuriančius žmones ir ateities svajones – pokalbis su "Kylančio Kauno" kuratore.

– Kas yra jaunimo programa „Kylantis Kaunas“? Kaip kilo idėja programą dedikuoti jaunam žmogui?

– Jau pačioje projekto pradžioje „Kaunas 2022“ komanda, galvodama apie tai, koks pokytis miestui reikalingas ir naudingas, suprato, kad jaunimas yra daugiau, nei į renginius ateinanti auditorija. Jauni žmonės gali ir turi būti turinio kūrėjais. Norėjome suteikti formas ir priemones, kuriomis pasinaudojęs jaunas žmogus išlaisvintų savo kūrybiškumą, atskleistų tapatybę. Tikiu, kad taip miestas pasipildo naujais kūrybiniais impulsais, praturtėja. Į jaunus žmones žiūrime ne tik kaip į stebėtojus, bet ir į potencialius kultūrinio gyvenimo organizatorius. Ši programa labai padėjo ir man pačiai – augau, mokiausi kartu su ja, pamačiau vidinę Kauno kultūros bendruomenę.

– Birželio gale įvyko, ko gero, didžiausias šalyje šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. Tai vienas svarbiausių programos „Kylantis Kaunas“ renginių. Kaip sekėsi įgyvendinti tokio masto projektą? Kokie rezultatai svarbiausi, kuo labiausiai didžiuojatės?

– Pradedant kalbėti apie „Audrą“, prisimenu vieno „Kaunas 2022“ programos sumanytojų Ryčio Zemkausko žodžius, kad šiuolaikiniam miestui reikalingas mitas, miestą paaiškinantis pasakojimas. Prie šio teiginio pridurčiau: šiuolaikiniam miestui reikalingas jaunatviškas festivalis ir kokybiškas kultūrinis naktinis gyvenimas. Negaliu sakyti, kad Kaunas to neturėjo, tačiau „Audra“ tikrai atnešė tokį požiūrį, kokio iki šiol nebuvo. Dešimtys tūkstančių jaunų žmonių, pasiektas ne tik lokalus, bet ir nacionalinis, tarptautinis lygmuo... Patekti į Europos festivalių žemėlapį – didelis pasiekimas. Kaunas turi dar daug neatrasto potencialo, kurį pabandėme atrakinti nauju formatu. Pamatėme, kad žmonės alkani naujų įspūdžių, naujų vietų.

Mane žavi jaunų žmonių laisvės pojūtis, drąsa išeiti iš savo tapatybės ribų, kurias visuomenė mėgsta apibrėžti. Ta jų laisvė kartais būna ir nesuprasta.

Mūsų mantra: jaunimas – jaunimui, galbūt todėl festivalis tapo toks įdomus, atviras, įvairus. Daug kas stebėjosi, kad festivalyje atsiveria kone begalinė kūrybinė plotmė. Kai pagalvoju, jei reikėtų apibūdinti, kas yra jaunas žmogus, sakyčiau, kad jame telpa viskas: skirtingi suvokimai, pomėgiai, hobiai, muzika. Tokia ir buvo ši kultūrinė „Audra“. Tiek dienos, tiek nakties programa buvo kurta atsižvelgiant į jaunimo norus. Pačią programą, jos tematines linijas dėliojome su jaunųjų kuratorių komanda – tai jaunuoliai, kurie ne tik kuravo atskiras festivalio dalis ar veiklas, bet ir turėjo daug kitų atsakomybių komandos viduje. Jiems festivalio organizavimas buvo mokymosi procesas, o mums darbas su jais dovanojo tik teigiamų pokyčių, turtingesnę programą.

Neįmanoma nepaminėti ir nuostabių partnerių, su kuriais visa tai pasiekėme. Labai svarbus kokybiško naktinio gyvenimo atstovų – „Lizdo“ komandos – indėlis, kuri suteikė tikros energijos pavyzdį. Naktinė programa papildė dieninę kultūrinę programą ir atvirkščiai. Galėjome atrasti, tyrinėti, permąstyti Kauną iš naujo.

– Pakalbėkime ir apie iššūkius – kokie jie buvo? Kas pareikalavo daugiausia pastangų?

– Jau nuo pat pirmų dienų, kai pradėjome komunikuoti apie renginį, sulaukėme nemažai dėmesio ir lūkesčių, o tai smarkiai įpareigoja. Vis dėlto man labai patinka mūsų pasirinkimai: pakviesti žmonės, dizaineriai, socialinio identiteto kūrėjai, ištobulinta muzikinė programa. Žinoma, buvo ir įvairiausių sunkumų, kurių negalėjome kontroliuoti: kad ir oras – buvo be galo karšta.

Puikiai prisimenu, kaip pirmą kartą rankose laikiau festivalio programėlę. Tuomet labai aiškiai suvokiau, kad renginys įvyks – atsitraukti nebeturime kur. Pamatyti, kaip tavo idėja, sulaukusi pagalbos, tampa realybe, buvo labai stiprus jausmas. Kaip niekada negalvoji, kad užaugsi ar baigsi universitetą, taip aš niekada negalvojau, kad išties įgyvendinsime savo sumanymus.

Kitas labai svarbus jaunimo programos akcentas – „Kauno iššūkis“. Tai proga jaunimui kartu su „Kaunas 2022“ komanda įgyvendinti savo idėjas miestui, rajonui ir jo žmonėms. Čia dalyvauja 15–18 metų jaunuoliai. Kokie sumanymai buvo įgyvendinti, kokie projektai tapo tam tikrais pokyčiais mieste?

Mokytis yra labai svarbu, o „Kauno iššūkis“ būtent ir kviečia stiprinti savo kultūrinius, organizacinius raumenis. Man visuomet labai smagu paminėti kelis jaunimo sukurtus projektus. „Puota“ – literatūros ir poezijos mėgėjų bendruomenė, kuri netikėtose miesto erdvėse dalijasi savo kūryba, rengia konkursus, kuria specialius leidinius. Projekte dalyvauja keli šimtai žmonių. Pirmą kartą pamačiusi tiek daug dalyvių,  nustebau – turime tiek daug poeziją kuriančių žmonių? Nuostabu!

Kitas įdomus projektas – KOMODA, kalbantis apie jaunimo madą. Jis prasidėjo nuo fotosesijų, skirtų Kauno tarpukario modernizmui naujai interpretuoti, bet viskas išsivystė iki platformos, kuri jauniems dizaineriams padeda pristatyti savo darbus. Didelis pasiekimas, kad komanda „Audros“ festivalio metu įgyvendino jau antrąjį, sakyčiau, didžiausią, madų šou viešoje miesto erdvėje.

– Tiek „Audra“, tiek „Kauno iššūkis“ remiasi jaunais žmonėmis, jų idėjomis ir pastangomis. Tavo akimis – koks yra šiandienis jaunimas, kokie jų poreikiai, norai, ateities vizijos? Kokį miestą kuria, mato ar nori matyti jauni žmonės?

– Būtų labai drąsu, jei pabandyčiau apibrėžti šiandienį jaunimą. Visų pirma, manau, kad tai labai skirtingi žmonės, kurių galvose Kaunas – daug kosmopolitiškesnis miestas, nei jis yra iš tikrųjų. Mane žavi jaunų žmonių laisvės pojūtis, drąsa išeiti iš savo tapatybės ribų, kurias visuomenė mėgsta apibrėžti. Ta jų laisvė kartais būna ir nesuprasta... Jaunus žmones matau kaip Europos, pasaulio piliečius, kurie geba priimti kitą ir save.

– Kaip Kaunas per šiuos metus pasikeitė? Kas, tavo nuomone, išliks ir ateityje, Europos kultūros sostinės metams pasibaigus?

– Aš manau, kad Kaunas pasimatavo naują drabužį, kuris jam labai tiko, dėl kurio miestas sulaukė daugybės komplimentų. Kultūros sostinės metai nėra proceso pabaiga, greičiau – akstinas, įkvėpimas ateičiai, tolesniems vystymosi procesams. Mane džiugina ne tik infrastruktūros pasikeitimai, kurie taip pat labai reikalingi miestui, bet ir tai, kad žmonės apsilankė ne viename skirtingame renginyje, išėjo į galbūt sau nebūdingą aplinką ir pamatė, kad viskas su tuo yra gerai.

Parodėme, kad šiuolaikinis miestas yra judantis, atitinka ne vieno, bet daugybės žmonių poreikius. Pamatėme, kad galima sugyventi ir kurti kartu, kad miestas yra didelė žaidimų aikštelė, kurioje telpame visi. Norėčiau, kad žmonės šias patirtis minėtų geru žodžiu, kad jos padėtų ateityje tapti geresnėmis savo versijomis. Tai progresas, kuris, tikiu, bus jaučiamas ir po daugelio metų.

Neeilinė galimybė Kauno jaunimui

Europos kultūros sostinės titulo metams einant į pabaigą, jaunimo įkurta organizacija „Kylantis Kaunas“ kviečia drebinti miesto ir rajono bendruomenę ir toliau.

„Kauno iššūkis“ – proga jaunimui įgyvendinti savo idėjas miestui ir jo žmonėms. Jau penkerius metu aktyviausi Kauno miesto jaunuoliai dalyvaudami mokslo metus besitęsiančioje programoje kuria įvairius kultūrinius projektus. Moksleiviai, baigę programą, kartu su bendraminčiais tęsia kultūrinę veiklą prisijungę prie alumnų klubo. Ruošiantis Europos kultūros sostinės titulo metams sukurta edukacinė programa jaunimui „Kauno iššūkis“ jau užaugino šešias moksleivių kartas, įgyvendino per dvi dešimtis iniciatyvų ir veiklas tęsia organizacijos „Kylantis Kaunas“ vardu. Kaip ir kasmet, 15–18 metų jaunuoliai yra vėl kviečiami registruotis į šią pokyčius kuriančią programą.

„Kaunas 2022“ jaunimo programos koordinatorė ir viena organizacijos steigėjų Sandra Karnilavičiūtė teigė, kad VšĮ „Kylantis Kaunas“ augs kartu su „Kauno iššūkiu“, kiekvienais metais plėsis ir sieks pritraukti kuo daugiau smalsių, kūrybingų moksleivių ir partnerių. „Ne išimtis ir šie metai. Iki rugsėjo 22 d. 20 val. Kauno moksleivius kviečiame registruotis į pusmetį truksiantį nuotykį – septintąjį „Kauno iššūkio“ sezoną“, – sakė S.Karnilavičiūtė.

Iki Naujųjų metų jaunuoliai eksperimentuos idėjomis ir projektą  įgyvendinti mokysis spręsdami Kauno kultūros iššūkius. Po Naujųjų metų arba antrajame programos etape dalyviai, paskirstyti į kelias komandas, kartu su mentorių pagalba kurs realius projektus ir taip įgyvendins savo idėjas.

Be to, kiekvienais metais programos dalyviai lankosi įvairiose Kauno kultūros įstaigose. Dėl efektyvesnio jaunimo įsitraukimo į miesto kultūrines veiklas „Kauno iššūkio“ atstovai jau yra konsultavę Kauno miesto muziejaus M. ir K.Petrauskų skyrių, Kauno kamerinį teatrą ir Kauno miesto simfoninį orkestrą. Jaunuoliai, bendradarbiaudami su įvairiomis kultūrinėmis miesto įstaigomis, siekia ne tik atkreipti Kauno kultūrinių organizacijų dėmesį į jaunimą, bet ir padėti įsitraukti į veiklas jauniesiems ekspertams“, – programos pobūdį komentavo S.Karnilavičiūtė.