2025 m. balandį šis spektaklis parodytas Ivan Zajc Kroatijos nacionaliniame teatre. Bergeną, Vieną, Rijeką ir Kauną suartino tarptautinis projektas „Deconfining“, meno kalba jungiantis Afrikos ir Europos žemynus. Projekte dalyvauja daugiau nei 250 menininkų, 2 500 kultūros organizacijų atstovų, 400 kultūros suinteresuotųjų šalių iš dviejų žemynų ir daugiau nei 30 šalių dirba kartu, kad sukurtų įtraukią Europos ir Afrikos bendradarbiavimo platformą, kuri vėliau bus išplėsta ir į kitus pasaulio regionus.

Pjesę spektakliui parašė dramaturgas Aristide‘as Tarnagda‘as iš Burkina Faso. Scenografijos autorius – taip pat menininkas iš Afrikos Boubacar Souley Salifou, kostiumų dailininkė ir scenografijos bendraautorė – Patricija Vytytė. Spektaklio šviesų autorius – Vladimiras Šerstabojevas. Muziką sukūrė Mantas Mockus. Pjesę vertė Vytas Kraujelis. Pjesės personažus įkūnija aktoriai Povilas Barzdžius, Eglė Mikulionytė, Robertas Petraitis, Kęstutis Povilaitis ir Sigitas Šidlauskas.

2024 m. rugsėjį įvykusi premjera „Atidaryk duris“ sulaukė profesionaliojo scenos meno vertinimo komisijos dėmesio – pradedančiojo menininko „Auksinį scenos kryžių“ pelnė šio kūrinio režisierius Justinas Vinciūnas, o muzikos kategorijoje „Auksiniu scenos kryžiumi“ įvertintas spektaklio kompozitorius Mantas Mockus.

Spektaklyje vaidina nepaprastai talentingi aktoriai, kurie be jokio perdėjimo pasakoja sunkią viso pasaulio žemynų istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų.

Itin šiltų komentarų spektaklio kūrėjai išgirdo Kroatijoje. „Spektaklyje vaidina nepaprastai talentingi aktoriai, kurie be jokio perdėjimo pasakoja sunkią viso pasaulio žemynų istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų, istoriją, kurią mes kasdien matome ir mūsų gatvėse. Šiuolaikinis pasaulis yra didžiųjų migracijų pasaulis, o svetimšaliai vis mažiau yra laukiami. Dėl to su savo kultūra ir gyvenimo būdu jie yra atmetami, nepriimami, nes yra kitokie, kito kraujo, nepriklausomai nuo jų charakterio ir bandymo asimiliuotis į visuomenę“, – rašė meno kritikė Gloria Fabijanić Jelović.

Kūrinyje, per vienos šeimos istoriją, atsispindi gimtajame dramaturgo žemyne vykstantis terorizmo siautėjimas ir karinis kontekstas Europoje. Esminės spektaklio sudedamosios – šeima, karas, saviškiai ir svetimi. Dėl šios priežasties spektaklis žiūrovams tampa nejaukiai artimas. Paklaustas, kaip spektaklio tema veikia skirtingose Europos šalyse, režisierius sako: „Tikriausiai išgirdus „svetimo“ sąvoką, pirmoji asociacija – politiniai kontekstai. Vis dėlto sunku vienareikšmiškai atsakyti, kaip ši tema koreliuoja skirtingose Europos šalyse. Galbūt todėl spektaklyje norima atskleisti ne politizuotą, o dar jauno žmogaus poziciją – juk tam tikrų socialinių grupių diskriminacijos tema čia skamba kaip antraeilė. Norisi į „svetimo“ temą pažvelgti per kitonišką vaiko – konkrečiai, berniuko – savitą pasaulio supratimą. Berniuko, kuris, deja, neišvengiamai įtraukiamas į karo ir diskriminacijos mechanizmą. Šiame spektaklyje svetimu tampa tyrumas ir, galbūt, net infantilus tikėjimas gėriu.“

Spektaklis „Atidaryk duris“ yra kamerinis, pritaikytas unikaliai NKDT Ilgajai scenai. Tačiau, jau pradiniame etape apgalvotas jo mobilumas ir pritaikomumas kitose scenose. Visgi tenka adaptuoti:

 „Sunku pasiruošti iš anksto, kai spektaklis rodomas visiškai kitokios prigimties scenose, todėl sprendimai dažnai gimsta vietoje, apsipratus su erdve. Visada atkreipiu dėmesį ne tik į erdvės dydį, bet ir į akustiką, žiūrovinių vietų rakursus, scenos sudarytą medžiagiškumą ir, žinoma, bendrą erdvės nuotaiką. Visa tai subtiliai gali keisti tiek režisūrinius sprendimus, tiek aktorių vaidybos niuansus. Būtent per aktorius atsiskleidžia tiek tema, tiek režisūriniai sprendimai. Jų rankose slypi veiksmo, nuotaikos, išgyvenimo magija“, – sakė kūrėjas.