Šoka nuo mažens
„Įsiminkite jos vardą ir pavardę – tai Miglė Borodičaitė ir apie ją dar tikrai sužinos baleto pasaulis. Tokie talentai, kaip ji, retenybė“, – po „Karmen“ premjeros Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) spektaklio režisierė Anželika Cholina negailėjo pagyrų vos penkiolikos metų pagrindinio vaidmens atlikėjai.
Po trumpo susitikimo su jaunąja balerina norėjau paantrinti choreografei. Miglė – ne tik baleto, bet ir Lietuvos ateitis: kukli, bet kartu ir drąsi, atkakli, bet ne priešgyna, draugiška, bet neapsimetanti, žinanti savo vertę, bet ne išpuikėlė.
„Kada pradėjau šokti? Tėvai pasakojo, kad vaikščioti nemokėjau, bet jau pagal muziką judėjau“, – M. Borodičaitė mintimis grįžo į penktuosius gyvenimo metus, kai draugės lūpose suskambo magiškas žodis „baletas“. Nors neturėjo nė menkiausio supratimo, kas tai, Miglė pasišovė nueiti bent į vieną pamoką. Mama su tėčiu nepritarė, manė, kad dukrai bus per sunku.
„Gerai, bandyk...“ – matydami mažosios atkaklumą, juodu galiausiai nusileido. Pasipuošusi juodu triko, tokios pat spalvos pėdkelnėmis ir raudonu tinkliniu sijonu, Miglė pasirodė atrankoje ir savo gebėjimais nustebino buvusią KVMT artistę, choreografę Rasą Drazdauskaitę. Ši žavėjosi mergaitės duomenimis, puikiai atliekamais pratimais ir negalėjo suvokti, kodėl toks talentas anksčiau nepateko į jos rankas.
„Beje, pirmas dalykas, kurį man liepė padaryti R. Drazdauskaitė, – nusisegti tą raudoną sijoną. Dabar aš suprantu, kad jis visai netiko baletui, o tada galvojau priešingai“, – su šypsena kalbėjo penkiolikametė.
Vieną dieną sužinosiu, ko noriu. Dabar gera taip, kaip yra.
Viską suderina
Anksčiau baletui skyrusi dvi ar tris dienas per savaitę, šiandien Miglė šoka penkis kartus – nuo antradienio iki ketvirtadienio su mokytoja Rasa, o sekmadieniais – Vilniuje,
A. Cholinos (A|CH) šokio teatro jaunimo trupėje. Šalia pamokų – konkursai. Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kaunietė ne kartą vyko į Prancūziją, Italiją, Ispaniją, o iš ten grįžo su įspūdingomis taurėmis.
„Turiu jų pilną lentyną. Visgi, brangiausias man – pirmojo pasirodymo, kuriam ruošė baleto mokytoja Judita Grabauskienė, pirmasis įvertinimas. Likau ketvirta, bet gavau Lietuvos primabalerinos Eglės Špokaitės specialųjį prizą – deimantą, ant kurio parašyta „Baleto viltis“, – jaunoji balerina tada dar nenutuokė, kokie pranašingi bus šie žodžiai.
Prieš ketverius metus Miglė visai netikėtai atsidūrė A. Cholinos akiratyje. Vilkėdama raudoną suknelę, Lietuvos tarptautinės baleto akademijos (LTBA) baleto konkurse mergaitė atliko šiuolaikinio šokio numerį, sukurtą jos mokytojos ir choreografės Rasos Drazdauskaitės, pagal muziką iš filmo „Šindlerio sąrašas“. Šis šokis buvo ir tarp dvylikos geriausių viename didžiausių pasaulio konkursų, kuriame dalyvauja apie 800 dalyvių, o Miglės amžiaus grupėje – apie 200
„Emocionalus ir ne pagal metus sąmoningai atliktas Miglės šokis paliko man didelį įspūdį ir aš vis paklausdavau LTBA vadovės Kristinos Sliesoraitienės: „O kaip ta „raudona suknelė“ gyvena?“ – A. Cholina neabejojo, joms su Migle bus lemta susitikti darsyk.
Netrukus Miglė pateko į A|CH šokio teatro jaunimo trupę. Spektaklyje „Jaunystė“ įkūnijo Niekieno mergaitę, o KVMT balete „Dezdemona“ atliko specialiai jai sukurtą vaidmenį.
„W. Shakespeare’o tragedijoje, kuri įkvėpė A. Choliną, tokio personažo nebuvo. Vaidmenį ji specialiai sukūrė man“, – tąsyk sunkiai tramdžiusi emocijas, žinią, kad spektaklyje „Karmen“ atliks pagrindinį vaidmenį, penkiolikmetė priėmė su tyliu džiaugsmu ir savotišku jauduliu. – Antros repeticijos metu A. Cholina paprašė savo vietą užleisti kitai merginai, o man pereiti šokti Karmen. Stengiausi nesureikšminti to, maniau, viskas dar gali pasikeisti, bet dirbau, dirbau...“
Viršijo lūkesčius
Spalio pradžioje KVMT žiūrovus pasitiko antrąja premjera – draminės energijos kupinu dviejų dalių šokio spektakliu „Karmen“ pagal Georges’o Bizet ir Rodiono Ščedrino siuitą. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas – Julius Geniušas, dirigentas – Virgilijus Visockis. Scenovaizdį sukūrė dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas, beveik visų
A. Cholinos spektaklių bendraautoris, scenografas Marijus Jacovskis. Kostiumus aktoriams sukūrė mados ir siliaus įvaizdžio kūrėja Olga Filatova-Kontrimienė. Spektaklyje šoko teatro baleto trupės šokėjai, Lietuvos tarptautinės baleto akademijos, A|CH šokio teatro jaunimo trupės, ansamblio „Lietuva“ artistai. Po premjeros žiūrovai plojo atsistoję, o A. Cholina „raudonajai suknelei“ ir vėl negailėjo pagyrų. Režisierė ir choreografė tikėjo, kad Miglė gali daug, bet nemanė, kad tiek.
„Sukurti tokio dydžio vaidmenį, būti pagrindine atlikėja, nepadaryti techninių klaidų, partneriauti ir šokti ansamblyje – tokiame jauname amžiuje yra absoliutus kosmosas ir įrodymas, kad šiuolaikinių vaikų karta – kitokia. Jie greitesni, smalsesni, ištvermingesni, jų mąstymas, matymas ir norai didesni – jie nori pasaulio ir jo nebijo. Sveikinu tave, talentingas vaikuti, su tavo premjera ir ačiū visiems tau padėjusiems, diegusiems meilę baletui ir tave kūrusiems: tavo baleto mokytojai R. Drazdauskaitei, LNOBT ir A|CH šokio teatro meistriškumo klasės pedagogei-repetitorei Živilei Baikštytei, visai
KVMT baleto trupei. Tebūnie meno padangės tau palankios ir dosnios!“ – savo feisbuko paskyroje rašė A. Cholina.
Pati Miglė tą dieną mena tarsi per miglą. Vieną akimirką sunkiai tramdžiusi jaudulį, kitą jau grimzdo į šviesų, muzikos ir judesio sintezę.
„Išėjusi prieš publiką pamiršau visas baimes. Ėmiau mėgautis. Po pirmojo veiksmo buvau visiškai rami. Jaučiau, kaip viskas eina iš vidaus, iš pačių sielos gelmių“, – kalbant M. Borodičaitės akys spindėjo kaip premjeros dieną.
Pamokos – tarsi šventė
Šią savaitę Miglė ilsisi. Tiksliau, bando atsigriebti su mokslais. Dėl intensyvesnio pasiruošimo premjerai teko praleisti šiek tiek pamokų ir atsiskaitymų.
„Ar baletas trukdo mokslams? Ne. Iš mokyklos bendruomenės sulaukiu labai daug palaikymo ir supratimo. Viską spėju“, – vis dėlto, jei tik galėtų, Kauno jėzuitų gimnazijos dešimtokė šį tą keistų savo dienotvarkėje. Gulti eitų ne 23 val., kaip įprastai, o anksčiau. Baletui skirtų dar daugiau laiko.
„Baleto pamokos visai kitokios, nei žmonės įsivaizduoja. Vos tik pradėjusi šokti, į jas ėjau su džiaugsmu. Tą patį darau ir dabar. Žinoma, pasitaiko visko. Būna, ašaros upeliais teka. Kartais – iš skausmo, kartais – dėl nuotaikų. Tačiau čia juk gyvenimas.“
Minčių mesti baletą niekada nebuvo, tačiau savo ateities su scenos menu, jungiančiu šokį, muziką, pantomimą ir scenografiją, Miglė kol kas nesieja. Tiesiog džiaugiasi šią minutę, o ateitį palieka likimui.
„Vieną dieną sužinosiu, ko noriu. Dabar gera taip, kaip yra“, – nuo M. Borodičaitės sklido pavydėtina ramybė.
Miglė ramybės semiasi iš gerų kino juostų, knygų, šeimos: mamos, tėčio ir septynerių broliuko, kuriam, nepaisant užimtumo, kasdien stengiasi skirti bent penkiolika minučių.
„Pažaidžiame, draugiškai pasimušame“, – žvelgdama į smulkutę, 162 cm ūgio penkiolikametę nedrįsau klausti, kuris jų dažniau laimi.
Balerinos nebadauja
Vidutinis ūgis, ilgos tiesios kojos, rankos, kaklas, nedidelė galva, nugaros lankstumas, klubų paslankumas, keltis ir pėdos skliautas, šuolis suglaustomis kojomis, verstumas – viršutinis ir apatinis – duomenys, kurių reikia balerinoms. Vienų jie prigimtiniai, kitų – atkaklaus darbo padarinys. Kaip ir charakteris.
„Manau, esu tvirta. Per visus tuos metus buvo daug išbandymų. Galėjau palūžti, bet nepalūžau. Ar esu reikli sau? Tikrai taip. Visuomet peržiūriu savo pasirodymų vaizdo įrašus. Dar nebuvo taip, kad neturėčiau sau priekaištų“, – atviravo M. Borodičaitė.
Ne kartą girdėjusi apie balerinų mitybą klustelėjau, ar tokia pat griežta Miglė yra ir dėdama kąsnį į burną. Svarbiausia, anot jos, suvokti vieną esminį dalyką – svoris auga ne nuo maisto, o nuo jo kiekio, todėl net ir suvalgytas didžkukulis – nieko blogo.
„Organizmą būtina aprūpinti energija. Badauti – nevalia. Aš nesilaikau dietų. Valgau viską su saiku. Ką valgiau šįryt? Košę, – ir po trumpos pauzės pridūrė: – Manų košę su sviestu ir cukrumi. Ci
Naujausi komentarai