„Cirkuliacija“ sugrįžta: Vilijampolę žadins šiuolaikinio cirko injekcija

Jau šeštą kartą Kaune vyksiantis "Teatrono" organizuojamas tarptautinio masto renginys pristatys meistriškų pasirodymų ir edukacinių renginių, skirtų ne tik profesionalams, bet ir vaikams, paaugliams, romantiškoms poroms ir meno kritikams. Kasmet vis kitoje Kauno vietoje vykstantis renginys šiemet susitelks į Vilijampolės mikrorajoną ir tris mažesnius miestus.

Belaukdami "Cirkuliacijos" su festivalio meno vadovu Gildu Aleksa kalbėjome apie bendravimo ir socialinio artumo svarbą, esminius šių metų festivalio akcentus ir programą, publikos ir dalyvių santykį, iššūkius planuojant tokio masto renginį ir pasaulinės pandemijos įtaką šiuolaikiniam cirkui.

– Nors pernai Vilijampolė šiek tiek gavo cirko injekcijos, džiugu, kad šiais metais "Cirkuliacija" iš virtualiosios programos grįžta į atvirą, gyvų pasirodymų kupiną festivalio formatą. Kuo bendravimo ir socialinio artumo aspektas "Cirkuliacijoje" ir apskritai cirke yra svarbus?

– Mene apskritai svarbus bendravimo aspektas. Jau nuo senų senovės meno pagrindinė funkcija yra atrasti būdų, kaip kažką perteikti ir sukelti tam tikrą emociją. Atrodo, Immanuelis Kantas kalbėjo apie sąvokas ir reikšmes – mes kartais neturime sąvokų tam tikriems įspūdžiams, reiškiniams ar jausmams išreikšti, bet menas visada randa įdomiausių būdų tai padaryti. Svarbu pabrėžti, kad bendravimas šiomis dienomis yra tai, ko mes ilgam netekome, o dabar yra tas momentas, kai bandome susigrąžinti savo bendravimo įgūdžius ir jo poreikį, kuris per šį laiką išsikreipė, mums tenka vėl mokytis bendrauti, permąstyti savo laisves ir pareigas.

Šiuolaikinis cirkas yra neįmanomas be bendravimo ir bendradarbiavimo – juk negali nebendrauti su žmogumi, kurį laikai ant savo rankų, arba darai rizikingus dalykus. Svarbus aspektas, kad festivalis yra ne teatrinio pobūdžio ir vyksta ne didžiuosiuose teatruose, o kiekvieną kartą skirtingame mikrorajone. Tai reiškia, kad jo tikslas – paveikti vietos bendruomenę. Džiugu, kad šiais metais galime organizuoti festivalį, bet vis vien negalime visiškai jo įgyvendinti – žmonės ateis, pažiūrės spektaklį, bet jie negalės būriuotis ir būti kartu, o tai yra priešinga tam, ką šis festivalis savyje talpina.

Šiuolaikinis cirkas yra neįmanomas be bendravimo ir bendradarbiavimo – juk negali nebendrauti su žmogumi, kurį laikai ant savo rankų, arba darai rizikingus dalykus.

– "Cirkuliacija 2020" – virtualiosios kūrybinės dirbtuvės ir tinklalaidės, o šiais metais – gyvi spektaklių pasirodymai ir edukacinė programa. Kokius esminius šių metų festivalio programos akcentus vertėtų išskirti?

– Šių metu tema yra "Private Zone(s)", kuri kyla iš gyvenimo Vilijampolėje – kur žmonės gyvena, vaikšto per skirtingas erdves, kurios turi savą skaudžią įvairių laikotarpių istoriją. Čia kyla svarbus esminis klausimas – kur yra erdvės savininkystė? Kur yra riba tarp privačių ir viešų erdvių bei nuo ko tai priklauso?

Festivalį pradėsime nuo Suomijos moterų trupės "Sisus Sirkus", kurių kūryba visai netikėtai pasisuko apie privačias erdves, į kurias  įstumiamos moterys. Jų pasirodymas "Mosh Split" neplanuotai tapo probleminiu spektakliu apie sukneles, šukuosenas ir erdvių siurbimą, o visa tai – neįprastame kontekste, kai jos pačios pasistato 10 m sceną ir pradeda skraidyti trapecijomis.

Tuomet  – Švedijos trupė "ENT Company" su labai gražiu darbu "Plast", kuris skalės prasme mažomis priemonėmis geba sukelti publikai rūpestį – privati erdvė tampa mūsų pasauliu ir mūsų aplinka, mums rūpi du pasirodyme kontrastuojantys dalykai – ledas ir plastikas.

Estijos atstovė Lizeth Wolk pristatys spektaklio "Therapy" eskizą, kuris kurtas šiuolaikinio cirko centro "Cirko Sapiens" rezidencijoje. Šis pasirodymas pasakoja apie sunkią ligą – depresiją. Nors čia yra oro akrobatikos, virvių, oro lankų ir balansavimo ant butelių, tai labiau ne cirko, o teatrinis darbas, nes šis spektaklis keičia realybę – dirba ne su vienu objektu, o su visa tematika.

Kitas "Cirkuliacijos" dalyvis – Džiugas Kunsmanas su premjera "Mood". Jis kartu su kolegomis ieško atsakymų – ką reiškia būti cirko atlikėju privačioje erdvėje ir kaip moralinį palūžimą pristatyti kaip cirko triuką. Šis spektaklis po festivalio bus įtrauktas į "Teatrono" repertuarą – "Mood" pasirodymo įvairias lauko ir vidaus versijas bus galima pamatyti įvairių sezonų metu. Tai Lietuvos kontekste yra didžiulis žingsnis į priekį.

Vienas festivalio spektaklis yra ypač skirtas visai šeimai – tai trupės iš Lietuvos "Kanta Company" spektaklis "Clothes and Us" . Šiame pasirodyme viskas – apie drabužius, jų istoriją ir kokią atmintį turi drabužiai. Per šią prizmę einama link bendros temos apie vartojimą ir pabrėžiama, kad labiausiai privati erdvė – tarp mūsų ir drabužio. Ši trupė pristatys daugiausia disciplinų turintį spektaklį: bus galima išvysti kinišką stulpą, oro šilkus, klounadą ir žongliravimą.

Festivalį užbaigsime labai gražiu ir aktyviu spektakliu iš Ispanijos – Compañía de Circo "eia" trupės pasirodymu "InTarsi", kurio komandą sudaro vien vyrai. Pradėjome vien moterų trupe, o užbaigsime atvirkščiai. Šiame spektaklyje visa scena ir dekoracijos dėliojasi tarsi dėlionė. Keturi vyrai ant scenos kovoja dėl vieno erdvės plotelio, teigdami, kad tai jų privati erdvė. O finale, išduosiu, jie randa būdų sugyventi. Jeigu kažkas dvejoja, ar patiks šiuolaikinis cirkas, tai saugus variantas, nes nėra šansų, kad šis spektaklis nepatiks, – jis aktyvus, juokingas, gilus ir labai greitas.

– Festivalio edukacinė programa ruošiama su pirmuoju Lietuvoje šiuolaikinio cirko centru "Cirko Sapiens" – dalyvauti kviečiate ne tik profesionalus, bet ir visus norinčius išbandyti cirko galimybes. Kaip vyks ši festivalio dalis? Į programą yra įtraukta neįprasta edukacija poroms. Kuo cirkas gali būti naudingas gyvenimiškose situacijose?

– Mūsų edukacinė dalis yra skirta penkioms tikslinėms auditorijoms. Šia veikla mes tęsiame šiuolaikinio cirko centro "Cirko Sapiens" vykdomą edukacinę veiklą ir atiduodame duoklę žmonėms, kurie karantino metu negalėjo lankyti šio centro pamokų. Pradėsime nuo pačių mažiausių – mūsų mokytoja Aino Mäkipää iš Suomijos ves dirbtuves vaikams apie žaidybiškumą ir jie kartu kurs cirko žaidimą. Dž. Kunsmanas ves kūrybines dirbtuves paaugliams – šios bus paremtos praeitų metų ėjimu per Vilijampolę ir sujungs teatrališkumą, istoriją, erdves ir kūną kaip cirko objektą. Su rezidente iš Estijos Lizeth Wolk vesime kūrybines dirbtuves romantiškoms poroms – dalyviai fiziškai patirs, kad ne tik šiuolaikinis cirkas, bet ir santykiai neįmanomi be bendravimo ir bendradarbiavimo. Negali būti, kad vienas diktuoja, kitas klausosi – turi būti kažkoks dialogas, kuris išreiškiamas ne tik verbališkai, bet ir pasitikėjimu bei užduočių skyrimu. Juk santykiai be šito griūva, o šiuolaikiniame cirke žmonės be šito griūva. Tai stipri analogija.

Kitos edukacijos tikslinė auditorija – Baltijos šalių profesionalai. Šias kolektyvines dirbtuves ves Inka Pehkonen iš Suomijos trupės "Sisus Sirkus". Na, o paskutinės labai svarbios dirbtuvės, kurias moderuosiu aš, yra meno kritikams. Pastebėjau, kad yra tam tikras nesusipratimas arba žodyno neturėjimas tarp kritikų – jie dažnai rašo apie festivalius ir jų atmosferą, bet ne apie patį spektaklį. Teatras nuo šiuolaikinio cirko skiriasi tiek kūrybos, tiek išraiškos prasme, tad mėginsime kritikus išmokyti skirtingo žodyno.

– Šiuolaikinis menas Kaune – tikrai ne naujovė. Kaip manote, ar praeitais metais integruota edukacija su "Cirkuliacijos" keliais užsienio dalyviais padės sukurti kitokią nuotaiką, dar artimesnį ryšį Vilijampolėje šių metų programoje?

– Mes skatiname "Cirkuliacijos" žiūrovą tapti ilgamečiu žiūrovu. Pastarosios dvi "Cirkuliacijos" buvo viena kitos priešingybė. 2019 m., kai festivalis vyko Dainavoje, dalyviai turėjo galimybę artimiau susipažinti su vietos gyventojais ir tada kartu žiūrėti spektaklius, o pernai mūsų mikrorajonas buvo "YouTube" platforma. Mes negalėsime pamatyti šalutinio produkto, nors matėme, kad žmonės pernai žiūrėjo tinklalaides, bet jie negalės ateiti ir neformaliai, artimiau pabendrauti su atlikėjais. Vis dėlto praeitų metų kontekstas suteiks reikšmingą filtrą žiūrint spektaklius.

– Su kokiais pagrindiniais iššūkiais teko susidurti planuojant tokio masto tarptautinį festivalį pandeminėmis ir popandeminėmis sąlygomis?

– Mūsų iššūkiai nesibaigia. Pirmiausia, yra du dalykai, kurie yra absoliučiai nekontroliuojami: COVID-19 ir lietus. Jeigu tai įvyks, teks viską nukelti ir atšaukti, nors tai, manau, visi supranta. Siekiant didinti saugumą, viskas vyks lauke, vadinasi, spektakliai, pritaikyti uždarai erdvei, bus parodyti Vilijampolės kontekstu. Kol kas viskas pamažu gražiai atsiveria, bet pažiūrėsime realiai, kai atlikėjai sės į lėktuvą ir atskris. Labai prašome žmonių neiti arti atlikėjų, nors dauguma vakcinuoti arba persirgę ir bus dar kartą testuojami, bet dėl viso pikto – pasisaugokime.

Siekiant didinti saugumą, viskas vyks lauke, vadinasi, spektakliai, pritaikyti uždarai erdvei, bus parodyti Vilijampolės kontekstu.

– Papasakokite apie "Cirkuliacijos" programą regionuose. Kodėl svarbu keliauti už didžiųjų miestų ribų ir kokie patarimai pirmą kartą žiūrintiemss šiuolaikinį cirką?

– Šis mūsų sprendimas kilo, kai girdėjome daugiau žodžių nei veiksmų apie kultūros atvežimą į mažesnius miestelius. Svarstėme, kaip mūsų nedidelė organizacija gali prisidėti – pasirinkome tris miestus ir nusprendėme pritaikyti "Cirkuliacijos" pavyzdį, metodus su tęstinumu ir bendruomenės įsitraukimu. Džiaugiuosi, kad Kaišiadorys, Raseiniai ir Smalininkai mus taip šiltai priima. Kas tris mėnesius mes pas juos važiuosime su spektakliais, tinklalaidėmis ir festivaliu. Šią mintį visus metus laikėme kišenėje, tik dabar išbandysime tai su trenksmu – su šiuolaikiniu cirku, spektakliais: "Clothes and Us", "Plast", "Mood" ir "Therapy" bei edukacija vietos gyventojams.

Ruoštis spektakliams nereikia – tiesiog ateikite ir pažiūrėkite, ar šiuolaikinis cirkas tinka jums. Aš, organizuodamas "Cirkuliaciją", pastebėjau, kad žmonės dažniausiai nenagrinėja žanro, jie nagrinėja turinį. Nesvarbu, ar spektaklyje žmonės skraido ir daro neįtikėtinus triukus, žiūrovai išėję vis tiek aptarinės, ar tas spektaklis jiems patiko tematiškai ir konceptualiai. Manau, tai labai žavu. Į mažesnius miestus  atvešime ne greitą ar pramoginę programą, o lėtą ir konceptualų šiuolaikinį cirką.

– Užsitęsusi pasaulinė krizė palietė visas meno sritis – kaip tai paveikė šiuolaikinį cirką? Ar jau galima įžvelgti tam tikrų ryškių padarinių? O galbūt tai atvėrė naujus kūrybos procesus ir leido šiam menui patobulėti iš kitų prizmių?

– Šiuolaikinio cirko atlikėjai nuolat keliauja – važiuoja į rezidencijas, kuria, pristato ir keliauja toliau. Tai buvo visiškas priverstinis sustojimas – ir jų kūryboje, ir apskritai įprastame gyvenime. Dažnai vienos trupės atstovai gyvena atskirai, pavyzdžiui, "Sisus Sirkus" atstovės – vienos gyvena Berlyne, kitos Helsinkyje ir visą šį laiką negalėjo kartu repetuoti.

Džiaugiuosi, kad visi vienbalsiai nesiruošia likti virtualiajame formate, kuri yra 2D erdvė, – skauda akis ir, nors mes matome internete žmones, darančius pavojingus dalykus, tai visai kas kita, nei matyti gyvai, – visai kitoks įspūdis ir kita reikšmė. "Cirkuliacija" dabar patenka į išėjimo etapą iš šios būsenos – mes tarsi iš sraigės kiauto išlendame pamažu ir pažiūrėsime, kas iš to išeis, o kitais metais šausime su visišku bendravimu, paieškomis ir tarptautiniu bendradarbiavimu.