Sąskaita už picą – po mirties

Idėja sumokėti už picą po mirties gimė šios šalies restoranui, pavadinimu „Hell Pizza“ (liet. „Pragaro pica“).

Atsižvelgdamas į pavadinimą, restoranas šį planą siūlo 666 klientams, gyvenantiems Naujojoje Zelandijoje, ir dar 666 klientams Australijoje.

Klientai, norintys pasinaudoti pasiūlymu, privalės pasirašyti oficialią sutartį, kuria įsipareigos įtraukti sąskaitą už picą į savo testamentą.

Kompanijos idėja, kurią „Hell Pizza“ pavadino „AfterLife Pay“ (liet. „Sumokėti po mirties“), kilo vasario mėnesį, kai paslaugų teikėjai „Pirk dabar, mokėk vėliau“ pradėjo siūlyti savo paslaugas restoranui.

„Pirk dabar, mokėk vėliau“ paslaugos suteikia vartotojams galimybę už produktus sumokėti po kelių mėnesių ar metų ir dažnai be palūkanų. Tačiau tai rizikinga, nes už pavėluotus mokėjimus tenka mokėti mokesčius ir baudas.

O „Hell Pizza“ restorano vykdantysis direktorius Benas Cummingas teigė neversiantis savo lankytojų mokėti vėlavimo mokesčių ar baudų už picas.

Minėto restorano advokatas ir darbuotojai parašė testamento papildymą, kuriame reikalaujama, kad klientai įrašytų savo vardą, pinigų sumą, kurią jie bus skolingi, kai „išnyks iš šios žemės“, ir picos, kurią pirko, rūšį. Sutartį turės pasirašyti klientas ir du liudytojai.

Nuo gegužės 25 d., kai buvo pradėta taikyti ši mokėjimo galimybė, daugiau nei 10 tūkst. žmonių pateikė prašymus.

Klientai, pateikę paraiškas dalyvauti pomirtinio mokėjimo programoje, buvo atsitiktinai atrinkti iki birželio 17 d.

B. Cummingas nežino, kaip restoranas vykdys sutartis, kai klientai mirs.

Šio restorano interneto svetainėje yra ir kitų šiurpių dalykų – kai kurios restorano picos pavadintos septynių mirtinų nuodėmių vardais.

2012 m. kovą „Hell Pizza“ ant vieno iš šimtų pagamintų picų gabalėlio užpylė aštriausią pasaulyje padažą, o šią akciją pavadino „Pizza Roulette“ (liet. „Picos ruletė“).