Išskirtinis zebro bruožas – dryžiai – nuo seno buvo populiari mokslininkų diskusijų tema. Vengrijos ir Švedijos tyrėjai skelbia radę jų kilmės paaiškinimą. Jų teigimu, dryžiai atsirado tam, kad nubaidytų gyvūno kraują siurbiančias muses, rašoma BBC.co.uk.

"Journal of Experimental Biology" žurnale mokslininkai rašo, kad siauri dryželiai zebrus padaro nepatrauklius musėms. Paslaptis – dryžuotas raštas atspindi šviesą.

"Pirmiausia tyrinėjome juodo, rudo ir balto kailio arklius", – pasakojo Susanne Akesson iš Lundo universiteto, viena iš tyrimą atlikusios tarptautinės mokslininkų komandos narių.

"Pastebėjome, kad nuo juodo ir rudo plauko arklių šviesa skyla horizontaliai", – aiškino mokslininkė. Šis efektas tamsios spalvos arklius – juodbėrius – paverčia labai patraukliais taikiniais alkanoms musėms.

Šviesa, atsimušusi nuo tamsaus arklio plauko ir bangomis keliaujanti tiesiai į ištroškusios kraujo musės akis, juda horizontaliai, lyg plokščia gyvatė vingiuoja lygiu paviršiumi.

S.Akesson su savo kolegomis pastebėjo, kad arklius puolančios musės labai jautrios būtent tokioms horizontalioms šviesos bangoms. "Nuo balto plauko atspindima šviesa neskyla", – kalbėjo mokslininkė. Nesuskilusios šviesios bangos keliauja bet kokia kryptimi ir yra ne tokios patrauklios parazitams. Štai kodėl balto plauko arklius musės kamuoja kur kas mažiau nei tamsaus gymio jų giminaičius.

Komanda, pastebėjusi musių trauką prie tamsaus plauko, susidomėjo zebrų atveju. Tyrėjai nusprendė išsiaiškinti, kaip atspindima šviesa nuo šio išskirtinio – dryžuoto – gyvūno kailio ir kaip tai veikia musių susidomėjimą juo.

"Pirmiausia paėmėme keletą plokščių. Jas nudažėme skirtingomis spalvomis ir raštais", – pasakojo S.Akesson. Juodas, baltas ir įvairaus pločio dryžiais margintas plokštes eksperimentuotojai sustatė netoli arklių fermos Vengrijoje esančiuose laukuose.

"Plokštes padengėme klijais, skirtais gaudyti vabzdžius. Po kurio laiko suskaičiavome, kiek musių prilipo prie kiekvieno paviršiaus", – aiškino tyrėja. Dryžuotos plokštės paviršius, panašus į zebro raštą, pritraukė mažiausiai kandžių musių – netgi mažiau už baltą paviršių.

"Mums tai buvo staigmena – juk dryžuotame paviršiuje pusę vietos užima juoda spalva, šiaip jau labai patraukli kraujasiurbėms musėms", – stebėjosi mokslininkė.

Beje, pastebėta, kad kuo plonesni dryžiai (ir kuo panašesni į tikrąjį zebro raštą), tuo mažiau tai traukia muses.

Evoliucinės biologijos profesorius Matthew Cobbas iš Mančesterio universiteto šį eksperimentą pavadino "tiksliu ir žavingu", vis dėlto nebuvo linkęs iškart atmesti kitų paplitusių zebro dryžių kilmės teorijų.