Rusijos Kaliningrado srities vandenyse prie Baltijsko užfiksuotas keistokas reiškinys – Baltijos jūra pakeitė spalvą iš melsvos į gelsvą.

Tai išgąsdino Kaliningrado srities ekologus. Jie paėmė tyrimams vandens pavyzdžių. Padaryta pirmoji išvada, kad toks spalvos pasikeitimas įvyko ne dėl taršos naftos produktais. Vandenyje nepastebėta naftos produktų liekanų.

Baltijos jūra yra vienas labiausiai užterštų vandens telkinių pasaulyje. Pagrindinė ekologinė problema yra ta, kad kasmet iš laukų į upelius, o po to į jūrą nuplaunami laukams tręšti naudojami azoto ir fosforo junginiai.

Antrasis pavojingas Baltijos jūros taršos šaltinis yra naftos produktai. Jie į jūrą patenka ne tik iš plaukiančių laivų su išpilamais balastiniais vandenimis, bet ir iš naftos terminalų, uostų.

Vandenyje kaupiasi ir pramonės išmetamų teršalų sunkieji metalai. Baltijos jūroje pavojų kelia ir 1950-aisiais įvairiose vietose paskandinti apie 300 tūkst. tonų Vokietijos cheminių ginklų (iprito).

Tai, kad kai kuriose Baltijos jūros vietose pakito vandens spalva, gali būti siejama ir pačios gamtos reiškiniais, kai, susidarius tam tikroms sąlygoms, vandenyje sparčiai dauginasi mikroskopiniai vandens organizmai.

Vandens spalvos pokyčiai galimi ir dėl to, kad pavasarį per potvynius iš upių į jūrą išnešama daug įvairių atliekų, kurios nusėdusios jūros dugne pradeda irti.

Pasigirsta teiginių, kad gelsvoka spalva jūros vanduo Kaliningrado srityje ties Baltijsku nusidažo kiekvienais metais maždaug tuo pačiu laiku.