Pasak „Lidl Lietuva“ pranešimo spaudai, grūdinių kultūrų įtraukimas į kasdienę mitybą padeda natūraliai didinti augalinio maisto suvartojimą. Tai vienas paprasčiausių būdų rūpintis savo sveikata ir kartu priimti tvaresnius sprendimus. Kruopos užtikrina ilgiau trunkantį sotumo jausmą, lėtesnį energijos pasisavinimą ir sklandžią virškinimo veiklą.

Ryžiai – vienas populiariausių garnyrų ir dažnas įvairių patiekalų ingredientas. Pagal spalvą, grūdelio dydį ir formą juos galima suskirstyti į ilgagrūdžius, vidutinio dydžio ir trumpuosius ryžius. Ilgagrūdžiai ryžiai ypač tinka Indijos virtuvės patiekalams, pavyzdžiui, kariui, dera su troškinta vištiena, pupelėmis ir grybais. Vidutinio dydžio ryžiai idealiai tinka Viduržemio jūros virtuvės patiekalams. Jie dažnai naudojami ruošiant ispanišką paeliją su jūrų gėrybėmis ar itališką rizotą su grybais. Iš trumpųjų ryžių geriausia gaminti sušius, ryžių pyragėlius ar kitus Azijos šalių užkandžius.

Grikiai – geriausiai lietuviams pažįstamos kruopos. Nors juos įprasta laikyti sočių ar sūrių patiekalų dalimi, ieškantiems įvairovės juos siūloma išmėginti ir su saldžiais produktais. Pavyzdžiui, grikius valgyti kaip košę, pagardintą riešutais ir bananais, išsikepti jų blynų ar, išvirtus grikius sumaišius su varške, kiaušiniais ir trupučiu cukraus, iškepti sotų ir salstelėjusį apkepą.

Avižos – vienos universaliausių kruopų, kurios gali tapti tiek saldžių, tiek sūrių patiekalų pagrindu. Jos puikiai tinka gaminant sausainius, pyragus, žaliuosius kokteilius ar granolą, o dažniausiai naudojamos pusryčių košėms. Avižas galima gardinti uogomis, riešutais, vaisiais ar įvairiais prieskoniais, tačiau jos dera ir su mažiau tradiciniais priedais: sūriais, pievagrybiais, daržovėmis ar net kiaušiniais. Tokia įvairovė leidžia avižas pritaikyti ne tik pusryčiams, bet ir pietų ar vakarienės patiekalams.

Turintys mažiau laiko gali rinktis ir greitai paruošiamus avižų dribsnius. Nors juose yra mažiau skaidulų, vis dėlto šie dribsniai išsaugo daugelį naudingų avižų savybių, todėl pasirinkę mėgstamus priedus pasigaminsite energijos suteikiančią košę.

Miežių kruopos – suskaldyti, lukštenti miežių grūdai. Jos puikiai tinka įvairioms sriuboms, ypač tradicinei lietuviškai kruopienei, troškiniams, kuriems suteikia tirštumo ir sodraus skonio. Išvirtos kruopos gali būti naudojamos kaip pagrindas salotoms ir derinamos su šviežiomis daržovėmis, žalumynais ar ankštiniais. Miežių kruopų košė yra puikus ryžių ar bulvių pakaitalas ir dera prie keptos mėsos, žuvies ar troškintų daržovių. Be to, šios kruopos gali būti naudojamos ir desertuose su vaisiais ar uogomis.

Perlinės kruopos – nulukštenti, nupoliruoti ir nušlifuoti miežių grūdai. Dėl šlifavimo jos įgauna apvalią, perlą primenančią formą ir šviesesnę spalvą. Viduramžiais Europoje perlinės kruopos buvo itin paplitusios tarp paprastų žmonių ir dažnai vadinamos valstietišku maistu, tačiau dėl savo maistingumo ir prieinamumo išliko populiarios iki šių dienų. Jos puikiai dera sriubose, lėtai troškintuose patiekaluose. Išvirtos kruopos gali būti naudojamos ir kaip pagrindas šaltoms salotoms su daržovėmis, žalumynais, pupelėmis ir sūriu. Perlinių kruopų košė taip pat gali pakeisti ryžius, bulves ar makaronus ir tapti puikiu garnyru prie keptos mėsos ar žuvies. Kitas puikus šių kruopų panaudojimo būdas – perlinių kruopų rizotas, dar vadinamas perlotu. Norint jį paruošti, kruopas reikėtų trumpai pakepinti svieste su svogūnu, pamažu pilti daržovių arba vištienos sultinį ir virti, kol jos suminkštės, o patiekalas įgaus kremišką tekstūrą. Perlotą galima gardinti parmezano sūriu, grybais, moliūgu ar špinatais. Dėl savo kietumo ir apdorojimo būdo perlines kruopas rekomenduojama mirkyti per naktį (8–12 valandų), nes tai sutrumpina virimo laiką.

Manų kruopos daugeliui asocijuojasi su manų koše vaikams, tačiau šios kruopos tikrai vertos atsidurti ir suaugusiųjų lėkštėse, nes yra puikus pusryčių patiekalas, derantis su šviežiais ar džiovintais vaisiais, uogomis, uogiene ar medumi, o norintiems unikalesnio skonio – su cinamonu, vanile ar kakava. Iš manų kruopų gaminamas ir lietuvių ypač mėgstamas varškės apkepas, įvairūs pudingai ir desertai. Be to, jos dažnai naudojamos sriuboms sutirštinti.

Bulguras, nors geriausiai žinomas Vidurio Rytų virtuvėje, yra itin universalus – jis tinka tiek sotiems patiekalams, tiek desertams. Bulguro kruopos – tai apdoroti kviečiai, kurie pirmiausia apverdami, vėliau išdžiovinami ir tik tada suskaldomi į mažesnius gabalėlius. Būtent dėl tokio paruošimo proceso bulguras išverda itin greitai: smulkesnes kruopas pakanka užpilti verdančiu vandeniu ir palikti brinkti 10–15 minučių, o stambesnes – pavirti 7–10 minučių. Bulguru ypač tinka gardinti sriubas ar salotas su pomidorais, agurkais ir sultenėmis. Jis puikiai dera ir su feta ar pelėsiniu sūriu ir kiaušiniu. Dėl riešutinio skonio bulgurą galima naudoti gardiems pusryčių dubenėliams ruošti kartu su šviežiais vaisiais, datulėmis ir jogurtu.

Lęšiai – puikus augalinių baltymų, skaidulų, geležies ir folio rūgšties šaltinis, todėl dažnai naudojami tiek vegetariškoje, tiek tradicinėje virtuvėje. Jie tinka ne tik sūriems, bet ir saldiems patiekalams, pavyzdžiui, juos galima įmaišyti į blynelius ar šokoladinius pyragus. Priklausomai nuo rūšies, lęšių skonis, tekstūra ir panaudojimo galimybės gali gerokai skirtis. Raudonieji lęšiai greitai išverda, pasižymi švelniu skoniu ir kremine tekstūra, todėl puikiai tinka sriuboms, troškiniams ar kreminėms košėms. Jie dera su daržovėmis, pomidorais, kokosų pienu ir įvairiais prieskoniais, pavyzdžiui, ciberžole ar kuminu. Žalieji lęšiai išlaiko savo formą net ir po ilgesnio virimo, todėl puikiai tinka salotoms, garnyrams ir troškiniams. Išvirtus žaliuosius lęšius galima derinti ir su keptais burokėliais, feta ir džiovintais pomidorais – tokios salotos bus ir sočios, ir maistingos.