Sudie, kompiuteri, lik sveikas, telefone: 5 patarimai saugiam atsisveikinimui

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė primena, kad asmeninių duomenų nutekėjimo pavojai ir su tuo susijusios pasekmės gali grėsti netinkamai atsisveikinant su kompiuteriu, telefonu ar kitais skaitmeniniais įrenginiais.

Užmiršti seną – pavojinga

„Įsigijus naują, išmanesnį įrenginį, daugeliui yra svarbiausia sklandžiai tęsti įprastą veiklą, naudojantis naujo įrenginio privalumais. Senasis kompiuteris ar telefonas atidedami į šalį kartu su visais jame esančiais asmeniniais duomenimis. Kai pagaliau nusprendžiama atsisveikinti su senuoju įrenginiu – jį parduoti, padovanoti ar išmesti, visi arba bent dalis tokių asmeninių duomenų taip jame ir palieka. Toks elgesys – tik žingsnis iki didelių bėdų“, – sako I. Baltrūnaitė. Pasak EPA atstovės, labai daug žmonių nesusimąsto, kad į netinkamas rankas pakliuvę asmeniniai ar įmonių duomenys gali atsiliepti gana skaudžiai – pavogta tapatybė, ištuštinta banko sąskaita, paimta paskola, sudaryta įpareigojanti sutartis.

Duomenys gali būti atkurti iš liekanų

„Parduodami ar išmesdami bet kurį elektroninį įrenginį – kompiuterį, telefoną, planšetinį įrenginį, skaitmeninį fotoaparatą, kuriame buvo talpinami dokumentai, nuotraukos, slaptažodžiai, banko duomenys, namų adresai, kontaktai ar prieiga prie jų, paliekame galimybę jais pasinaudoti piktavaliams. O tai jau gresia ateityje susidurti su pražūtingomis pasekmėmis. Nereikia didelių įgūdžių siekiant išgauti duomenis iš elektroninių įrenginių“, – pastebi kibernetinio saugumo sprendimus Lietuvoje siūlančios įmonės ESET informacinių technologijų (IT) inžinierius Ramūnas Liubertas.

Jis atkreipia dėmesį, kad kompiuterio darbalaukyje keliant svarbius dokumentus į šiukšliadėžę duomenų saugumas irgi nėra užtikrinamas. Taip yra todėl, kad skaitmeninė informacija dažnai palieka duomenų „trupinius“, arba liekanas, pagal kurias su tam tikra įranga galima visiškai atkurti ištrintus duomenis.

Elektroninis paštas – tarsi atviros durys

Anot R. Liuberto, laiku nepasirūpinę senu skaitmeniniu įrenginiu, rizikuojame. Po kurio laiko galime užmiršti, kad seniai stalčiuje dulkančiame įrenginyje yra užsilikusi asmeninė informacija, ir padovanoti kam nors įrenginį su visais duomenimis. Nesaugiai laikant toks įrenginys gali būti ir pavogtas, o vėliau parduotas – pereiti per daugelio asmenų rankas. Tokiu atveju kyla didelė rizika, kad kas nors susidomės jūsų duomenimis.

IT specialistas ir EPA atstovė tikina, kad patingėti ištrinti asmeninę informaciją yra neabejotinai klaidingas elgesys. Labai dažnai pasirūpinama iš mobiliojo įrenginio išimti SIM kortelę, tačiau dažnai mobiliuosiuose telefonuose nerūpestingai paliekamos micro-SD atminties kortelės.

„Mums yra žinomi atvejai, kai parduodamuose ar išmetamuose telefonuose paliekamos netgi prieigos prie elektroninio pašto paskyrų. Tokiu būdu piktavaliams paliekame kone raktus nuo buto durų: prisijungę prie elektroninio pašto paskyros jie gali pakeisti prisijungimus visose kitose paskyrose, nes dažniausiai elektroninis paštas ir yra pagrindinė internetinių paskyrų slaptažodžių atkūrimo priemonė. Analogiškai nepakanka iš telefono įprastu būdu ištrinti telefono numerius, elektroninius laiškus ir senas nuotraukas, nes su specializuotomis komercinėmis programomis juos galima atkurti“, – aiškina R. Liubertas.

Saugumui užtikrinti – specialūs konteineriai

Anot IT inžinieriaus, elektroniniai įrenginiai įrašo mūsų asmeninius duomenis naudodami „flash“ atmintį ar kietąjį diską, t. y. išsaugojus informaciją telefone ar kompiuteryje, jis įrašo žymą, kad surastų tam tikrus duomenis, kai to reikia. Kai ištriname informaciją, iš tikrųjų pašaliname tik žymas, o ne duomenis, kurie vis dar saugomi „flash“ atmintyje ar kietajame diske.

Pasak I. Baltrūnaitės, sugedę skaitmeniniai įrenginiai, kurių nusprendėme nebetaisyti, gali grėsti ne vien asmeninių duomenų praradimu, bet ir tapti aplinkai bei žmonių sveikatai pavojinga atlieka. Elektronikos sudėtyje esančios medžiagos gali tapti toksiškos, jei savo skaitmeninius įrenginius laikysime netinkamomis sąlygomis ar išmesime į bendrąjį atliekų konteinerį.

Anot I. Baltrūnaitės, mūsų šalyje užtenka galimybių saugiai išmesti elektros ir elektronikos įrangos atliekas. Baterijas bei smulkiąją elektroniką galima palikti prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir kitur – iš viso yra apie 4 tūkst. tokių vietų. Jeigu kas nors sumanys pasiimti kieno nors į specialų EPA konteinerį išmestą įrenginį, tai bus vertinama kaip vagystė. Nuo elektronikos išmetimo momento toks daiktas tampa EPA nuosavybe, o EPA atsakinga už tai, kad šis įrenginys neterštų aplinkos ir netaptų pavojingas žmonėms.

5 patarimai išmetant ar perleidžiant kitiems skaitmeninį įrenginį

1. Pasidarykite atsarginę duomenų kopiją. Tik turėdami tokią kopiją galite pradėti duomenų trynimo ar sunaikinimo procedūrą.

2. Mobilieji telefonai ir planšetiniai įrenginiai neturi tradicinių kietųjų diskų, todėl visa, ką galite su jais atlikti, tai paleisti įrenginio gamyklinių nustatymų atkūrimo funkciją (angl. „factory reset“).

3. Jei tai įrenginys, turintis kietąjį diską, pasvarstykite apie galimybę sunaikinti duomenis tiesiog susmulkinant kietąjį diską. Yra įgaliotų perdirbimo įmonių, kurios gali sunaikinti visus jūsų skaitmeninius diskus. Jos įdės jūsų įrenginius į smulkintuvą, todėl niekas negalės iš jo atkurti jokios informacijos.

4. Verslo įmonės taip galėtų įsigyti specializuotą programinę įrangą, galinančia negrįžtamai, be galimybės atkurti, ištrinti bet kuriame elektroniniame įrenginyje esamus duomenis. Specializuota programinė įranga naudoja algoritmą, kuriuo ištrina ne žymą į failą, o keliolika kartų vykdo atsitiktinių simbolių įrašymo ir trynimo procedūrą visam įrenginiui tol, kol duomenų visiškai neįmanoma atstatyti.

5. Jei savo kompiuterį, telefoną, planšetinį kompiuterį, skaitmeninį fotoaparatą ar kitą panašų prietaisą nutarėte išmesti, ištrynę iš jų asmeninius duomenis susiraskite smulkiajai elektronikai skirtą konteinerį.