Šiandien dalis komandos, dirbančios ant paties ledyno, bando nuleisti šviesolaidinį kabelį per gręžinį beveik kilometro gylyje į ledą, arčiau ledyno įžeminimo linijos, kur jį ardo vandenynas, praneša „The Atlantic“. Tuo tarpu kita komandos dalis, dirbanti Pietų Korėjos ledlaužyje „RV Araon“, planuoja nuleisti dar vieną kabelį, kuriuo robotas leisis prie uolėtos morenos Amundseno jūroje.
Duomenys, surinkti jutikliais per ateinančius dvejus metus, užpildys spragas fundamentinėse žiniose apie Tveitso ledyną. Be to, jie nulems drąsios idėjos sulėtinti jo žlugimą likimą.
Povandeninė siena prieš šiltą srovę
Šiuo metu šiltas vanduo vos persilieja per povandeninį keterą (moreną), o tada nuteka jūros dugno kanjonu link ledyno pagrindo. Jei ši natūrali užtvanka būtų šiek tiek aukštesnė, ji galėtų blokuoti šiltas sroves. Naudodami duomenis apie srovių greitį ir vandens temperatūrą, mokslininkai ir inžinieriai modeliuos, ar milžiniška „uždanga“ morenos viršuje galėtų nukreipti šiltą vandenį nuo ledyno pagrindo – ir ar apskritai įmanoma pastatyti tokią konstrukciją.
Norint išvengti katastrofos tokiu būdu, reikėtų milžiniškos konstrukcijos: pati uždanga turėtų būti iki 150 metrų aukščio ir 80 kilometrų ilgio. Tačiau vietinės sąlygos yra itin trapios pusiausvyros – „ant peilio ašmenų“, – sakė Niujorko universiteto klimato mokslininkas ir projekto „Seabed Curtain“ dalyvis Davidas Hollandas. Jis ir kai kurie kiti mokslininkai tiki, kad įsikišimas gali pakeisti ledyno likimą.
„Idėja, kad egzistuoja „švarus išėjimas“ iš klimato krizės – žmonėms reikia nustoti to tikėtis. Pasaulis pasirinks mažiausiai žiaurų sprendimą“, – pabrėžė Hollandas.
Nuo mokslinės fantastikos iki realybės
Prieš kelerius metus uždangų projektas buvo marginali idėja, kurią straipsnių serijoje pasiūlė Laplandijos universiteto glaciologas Johnas Moore'as ir keli bendraminčiai. Geoinžinerija, skirta kovoti su klimato kaitos simptomais, nesulėtinant jos pačios, ledynų tyrėjų bendruomenėje buvo laikoma „juodu ženklu“.
Tačiau dabar vis daugiau mokslininkų pradeda manyti, kad tikslinės intervencijos į klimatą yra neišvengiamos. Uždangų projektas ir bent viena konkuruojanti idėja, skirta sulėtinti Tveitso ledyno tirpimą, jau surinko milijonus dolerių – ne tik iš geoinžinerijos rėmėjų, bet ir iš tradicinių labdaros fondų.
Geoinžinerija, kuri taip pat gali apimti anglies dioksido šalinimą iš vandenyno ir aerozolių purškimą stratosferoje, siekiant sumažinti saulės spindesį, įgauna rėmėjų iš dalies todėl, kad dekarbonizacija vyksta nepakankamai greitai. Praėjusį rudenį JT paskelbė, kad per ateinantį dešimtmetį pasaulinė temperatūra greičiausiai viršys ikipramoninį lygį daugiau nei 1,5 °C – ribą, kurios siekė išvengti Paryžiaus susitarimas.
Buvusi Norvegijos užsienio reikalų viceministrė Marianne Hagen prisipažino, kad ilgą laiką geoinžineriją laikė „moksline fantastika, kuriai neverta gaišti laiko“. Tačiau karas Ukrainoje pakeitė su ja susijusią retoriką.
„Energetinis saugumas iškilo į pirmą planą, ir niekas daugiau nekalbėjo apie energetikos perėjimą. Atsidūriau Johno stovykloje daugiausia iš nevilties, nes nemačiau saugaus kelio būsimosioms kartoms be tokių būtinų „pleistro“ tipo sprendimų tyrimų, kurie leistų laimėti laiko“, – sakė ji.
2024 metais ji tapo „Uždangos“ projekto bendra vadove. Projektas greitai gavo finansavimą iš nepelno organizacijų „Outlier Projects“ (kuriai vadovauja buvęs „Meta“ vadovas) ir Tomo Wilhelmseno fondo.
Neveiklumo kaina
Kita grupė, „Arête Glacier Initiative“, nagrinėja idėją „prišaldyti“ Tveitso ledyną prie pamatinės uolienos, išsiurbiant tepantį tirpstančio vandens sluoksnį iš po jo pagrindo. Dar kita iniciatyva, „Real Ice“, bando pumpuoti jūros vandenį ant Arkties ledo, kad jis sustorėtų.
„Tai labai lokalizuotos intervencijos, siekiant pasaulinės naudos“, – sako Kalifornijos technologijos instituto geofizikas Brentas Minchewas.
Mokslininkai sutinka: be intervencijos Tveitso ledynas per ateinantį šimtmetį trauksis sparčiau ir galiausiai sugrius. O Tveitso ledynas veikia kaip kamštis Vakarų Antarktidos ledo skydui, kuriame yra pakankamai vandens, kad jūros lygis pakiltų beveik 5 metrais. Lokalinių intervencijų kaina, pasak šalininkų, nublanksta, palyginti su dambų statymo aplink didžiuosius miestus sąnaudomis.
Moore'as ir jo kolegos apskaičiavo, kad uždangos įrengimas galėtų kainuoti 40–80 mlrd. dolerių (plius 1–2 mlrd. dolerių per metus priežiūrai), o prisitaikymas prie jūros lygio kilimo kainuotų maždaug 40 mlrd. dolerių per metus. Vienaip ar kitaip, žmonijai vis tiek teks kažką statyti, kad apsigintų nuo jūros.
Kritika ir etika
Vis dėlto daugelis mokslo bendruomenės narių vis dar griežtai priešinasi tiek geoinžinerijos pasiūlymams, tiek jų svarstymo pagrindui. Neseniai paskelbtame straipsnyje poliarinis glaciologas Martinas Siegertas iš Ekseterio universiteto ir 41 bendraautoris išsamiai paaiškino, kodėl uždangos projektas ir kitos idėjos yra techniškai neįmanomos, per brangios ir potencialiai žalingos ekosistemoms. Pagrindinis argumentas – šios idėjos pavojingai atitraukia dėmesį nuo dekarbonizacijos.
Tedas Scambosas, glaciologas, vadovavęs dideliam JAV ir JK Tveitso tyrimui, anksčiau atsargiai palaikė geoinžinerijos tyrimus, tačiau dabar kategoriškai priešinasi.
„Mes absoliučiai neturėtume finansuoti ar remti pastangų ar net bandymų, skirtų sušvelninti ledo nykimą. Vietoj to, tyrimai turėtų likti orientuoti į iškastinio kuro naudojimo mažinimą“, – rašė jis.
Geoinžinerijos šalininkai savo oponentus laiko lygiai taip pat trumparegiais.
„Paprasčiausiai dokumentuoti kriosferos pokyčius yra tas pats, kas pasirinkti geriausią vietą „Titanike“, kad išgirstumėte paskutinę orkestro melodiją, kai laivas skęsta. Geoinžinerijos intervencijų tyrimas yra tas pats, kas nuleisti gelbėjimo valtis“, – sako Moore'as.
Jo nuomone, net jei dekarbonizacija įvyktų rytoj, tai nebūtinai išgelbėtų Tveitso ledyną nuo žlugimo.
Kiek toli esame pasirengę eiti, kad išsaugotume ledynus atpažįstamame pavidale, kol pasaulis dirba ties dekarbonizacija, klausimas lieka atviras. Tačiau Davidas Hollandas yra pasirengęs numatyti šių diskusijų baigtį.
„Persikelkime 1000 metų į priekį – Žemė bus geoinžinerinė. Visas klimatas bus reguliuojamas tarsi „išmaniuosiuose namuose“, be jokių klausimų. Jei žmonija išgyvens, ji tiesiog tai padarys“, – sakė jis.
Naujausi komentarai