- Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žaidimas žmonėms yra pats natūraliausias mokymosi būdas, LRT radijui sako programuotojas Darius Ašeriškis. Anot jo, žaidžiant pavyksta pasiekti geresnių rezultatų negu tiesiog bandant kažko išmokti.
Su tuo sutinka įmonės „TinyLab Productions“ įkūrėjas Artūras Šlajus. Jo teigimu, žmonėms taip pat būdinga ir kurti taisykles, kurių visi turi laikytis, kad tikslai būtų pasiekti.
Norint sulieknėti sportą siūlo sužaidybinti
Anot A. Šlajaus, žaidimai gali padėti lavinti įvairius įgūdžius. „Strateginiai žaidimai, „tycoon“ tipo žaidimai, kuriuose turi sukurti, pavyzdžiui, savo transporto sistemą ar kokį nors pasilinksminimų parką, manau, netiesiogiai padeda lavinti planavimo įgūdžius, padeda išmokti numatyti į priekį. Tai po to gali padėti ir profesiniame gyvenime“, – įsitikinęs A. Šlajus.
Pastaruoju metu žaidimų naudą galima pajusti ir kitaip, kur kas konkrečiau. Pasaulyje populiarėja vadinamasis sužaidybinimas – įvairių žaidimų elementų perkėlimas į kasdienį gyvenimą. Sunku prisiversti sportuoti, mokytis ar laikytis darbo grafiko? O kam lengva? Tačiau, jei ta pati užduotis bus pateikta žaidimo forma, žmogus pasieks kur kas geresnių rezultatų.
Pavyzdžiui, už kiekvieną išspręstą matematikos uždavinį kompiuteryje ar mobiliojoje programėlėje mokinys gauna taškų, pakyla į naują lygį ar pelno kitokių virtualių apdovanojimų. Tai visai kaip herojai kompiuteriniame žaidime. Kaip teigia A. Šlajus, šis paprastas metodas – „vykdyk užduotis, gauk prizų“ – išties veikia.
„Pavyzdžiui, žmogus nori numesti svorio. Žmonės pabando ir sako – ai, man reikia prisiversti, man sportas nelabai patinka. Tačiau, jeigu sportą sužaidybini, pavyzdžiui, pradedi sekti savo svorį ar svarmenų, kuriuos pakeli sporto salėje, svorį, jeigu pradedi sekti, kiek nubėgai, per kiek laiko tai padarei, tada imi matyti tuos skaičius, įsijungia psichologinė grandinė, kuri sako – žiūrėk, tu kažką darai, galbūt tau tai nėra labai malonu, bet tu matai rezultatą. Iš to kažką gauni, kažkokį apdovanojimą. Iš esmės tai ir pavirsta žaidimu“, – aiškina A. Šlajus.
Anot jo, tada žmogus į sporto salę eina ne dėl to, kad jam labai patinka sportuoti, bet dėl to, kad pamatytų didesnį skaičiuką. Rezultatas, tikina A. Šlajus, galiausiai būna teigiamas – žmogus sportuoja, nors kitu atveju jau seniai šią veiklą būtų metęs.
Žaidimas paskatino pasiekti geresnių rezultatų
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) studento programuotojo D. Ašeriškio, žaidimams būdingus elementus – taškus, ženklelius, reitingavimą – galima taikyti įvairiose srityje. D. Ašeriškio, šiuo metu rašančio daktaro disertaciją apie sužaidybinimą, teigimu, šie elementai dabar labai populiarūs ir yra gausiai naudojami.
Paklaustas, kokie sėkmingiausi tokio metodo pavyzdžiai, D. Ašeriškis pasakoja apie internetinę kalbų mokymosi programą „Duolingo“. Skaityti žodyną ir „kalti“ teoriją daug kam nuobodoka, bet spręsti testus ir vykdyti vis naujas užduotis – jau kas kita.
„Šiuo metu itin populiari „Duolingo“ sistema, kuri leidžia vartotojams mokytis kitų užsienio kalbų. Ji išnaudoja tikrai daug žaidimų elementų, kurie taikomi dabartiniuose mobiliuosiuose žaidimuose. Ši sistema tikrai rodo gerus, pozityvius rezultatus. Žmonės labai įsitraukia, labai naudojasi ta sistema, grįžta prie jos kiekvieną dieną, lygiai taip pat, kaip jie grįžta į žaidimus“, – sako D. Ašerskis.
Anot jo, „Duolingo“ galima palyginti ir su didelio populiarumo sulaukusiu žaidimu „Candy Crush“: „Šis žaidimas kiekvieną dieną tau primena, kad reikia apsilankyti, už kiekvieną apsilankymą duoda papildomų taškų. Lygiai taip pat „Duolingo“ programėlė kiekvieną dieną tave pakviečia pasimokyti, praleisti 10–15 minučių, mokantis užsienio kalbos.“
D. Ašeriškis su komanda sukūrė sužaidybintą kompiuterinio programavimo užduočių programą, kuri, kaip jis sako, jau atnešė gerų rezultatų. „Moksleivius kvietėme mokytis programavimo. Jiems pasiūlėme neprivalomą veiklą, kuri buvo sužaidybinta, t. y. papildomas mokymasis buvo sužaidybintas“, – pasakoja D. Ašeriškis.
Pasak jo, buvo bandoma pasitikrinti, kas nutiks, jei į bendrą mokymosi sistemą bus įtraukti žaidimams būdingi elementai: ženkleliai, taškai, pirmaujančiųjų lentelės ir kt. „Norėjome pasižiūrėti, ar tai paskatins moksleivius daugiau mokytis papildomai. Pastebėjome, kad tie, kurie susidomėjo, papildomai mokėsi ir dirbo su ta sužaidybinta sistemos dalimi, pasiekė geresnių rezultatų galutiniame vertinime“, – sako D. Ašeriškis.
Sužaidybinimą naudoja ir prekybos centrai
Kodėl žaidimai nepraranda populiarumo, o jų savotišką atšaką – sužaidybinimą – įvairiose srityse išbando vis daugiau žmonių? Lietuvių įmonės „TinyLab productions“ įkūrėjas A. Šlajus mano, kad žmonėms tiesiog patinka susikurti tam tikras taisykles ir, jų besilaikant, siekti tikslų.
„Kas yra žaidimas pagal apibrėžimą? Žaidimas yra tikslo siekimas, apribojant save tam tikromis taisyklėmis, kurių susitariame laikytis. Pavyzdžiui, krepšinis. Kodėl krepšinyje reikia mušinėti kamuolį į žemę, kai bėgi? Kodėl negalima jo tiesiog neštis? Kaip ir nėra objektyvios priežasties, bet mes sukūrėme taisyklę, susitarėme, kad reikia mušinėti kamuolį į žemę. Kodėl mes ją sukūrėme? Todėl, jog norime, kad žaidimas būtų įdomesnis. Kai mušinėji kamuolį, tau sunkiau bėgti, yra galimybė, kad galbūt kažkas iš tavęs tą kamuolį atims“, – aiškina A. Šlajus.
Programuotojas D. Ašeriškis priduria, jog žaidimai – neatskiriama žmogaus egzistencijos dalis, tad natūralu, kad vienokia ar kitokia forma galime žaisti kasdienybėje.
„Jeigu pažiūrėtume iš šalies, vaikai mokytis pradeda būtent žaidimo forma. Dėl to netgi galėčiau teigti, kad tai žmonėms yra pats natūraliausias mokymosi būdas, nes mes mokytis ir susipažinti su pasauliu vaikystėje pradedame per žaidimus. Manau, kad tai – žaisti žaidimus – netgi yra dalis mūsų normalios būties“, – tvirtina D. Ašeriškis.
Galbūt kai kurie manote, kad sužaidybinimo tema jums tolima. Tačiau prisiminkite, ar esate prekybos centre pasinaudoję akcija „pirk du, o trečią gauk dovanų“? Ar esate ieškoję prizo po gėrimo kamšteliu? Ar pirkę tik tas prekes, už kurias kasininkai duoda žaisliuką? O gal rinkote lipdukus, kad paskui galėtumėte perpus pigiau nusipirkti puodų rinkinį? Visa tai – apsipirkinėjimas su žaidimo elementais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno chemikai – išskirtiniame NATO tinkle
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas (KTU CTF) tapo NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA testavimo centrų tinklo dalimi. Pasirašyta sutartis reiškia, kad KTU CTF galės būti testuojamos ir kuriamos vis...
-
Kuriami vabzdžiai kiborgai: judesius kontroliuos „Bluetooth“ signalais?4
Grupė Pekino technologijos instituto mokslininkų kuria mažyčius mechanizmus vabzdžiams – tikisi paversti juos kiborgais: gyvais organizmais, patobulintais technologijomis. ...
-
Uždarytas kone tris dešimtmečius veikęs pokalbių tinklas ICQ2
Pokalbių tinklo ICQ, kuris kadaise turėjo 100 mln. naudotojų, o pastaraisiais metais priklausė rusams, veikla trečiadienį buvo nutraukta. ...
-
ES: „Microsoft“ pažeidė antimonopolines taisykles dėl „Teams“2
Briuselis antradienį pareiškė, kad bendrovė „Microsoft“ pažeidė Europos Sąjungos antimonopolines taisykles, nes savo komunikacijos priemonę „Teams“ pridėjo prie populiaraus biuro programų paketo. ...
-
Prabudo galaktikos juodoji skylė: užfiksavo nematytą reiškinį9
Aukštai Čilės Andų kalnuose dirbantys astronomai užfiksavo iki šiol nematytą reiškinį – jų manymu, prabudo tolimos galaktikos centre esanti juodoji skylė. Kosminiais mastais tai įvyko akimirksniu, nes prieš 20 metų t...
-
Kodėl pasaulyje vis dar auga vartojimas?2
Per pastaruosius dešimtmečius aplinkai palanki vartotojų elgsena buvo skatinama įvairių aplinkosauginių įstatymų ir kitų iniciatyvų, apeliuojant į vartotojų sąmoningumą, tačiau, kaip pastebima, vartojimas pasaulyje vis tiek augo. ...
-
FT: Serbija galėtų išgauti ličio jau 2028 m.5
Prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad Serbija, sulaukusi naujų Australijos kalnakasybos milžinės „Rio Tinto“ ir ES garantijų dėl prieštaringai vertinamo projekto, galėtų eksploatuoti litį jau 2028 metais, sekmadien...
-
Rudenį Vilniaus Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo11
Rudenį Vilniaus Užupio rajone du mėnesius reguliariai kursuos be vairuotojo važiuojantis autonominis autobusas. ...
-
Termovizoriai gali būti naudojami ne tik karybai1
Karo kontekste pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre, yra viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti pri...
-
Šveicarijos vyriausybė: prieš Ukrainos taikos viršūnių susitikimą – kibernetinės atakos1
Šveicarijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad prieš šį savaitgalį šalyje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos Ukrainoje jos interneto svetainės patyrė kibernetinių atakų bangą. ...