- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žaidybinimas (angl. gamification) – viena moderniausių priemonių, galinčių padėti išspręsti daugumą šiuolaikinės organizacijos problemų ir tapti patrauklia esamiems ir būsimiems darbuotojams.
Todėl tai sparčiai populiarėjantis įrankis, išsikovojantis vis tvirtesnes pozicijas ir žmonių išteklių valdyme. Kuo jis ypatingas ir naudingas organizacijos veikimui?
Žaidybinimas apjungia žaidimo elementus, dizainą, virtualią erdvę ir taisykles, skirtas darbuotojų motyvavimo, įsitraukimo ir lojalumo skatinimui. Tai būdas, kuomet žaidimo taisyklės perkeliamos į darbo aplinką ir procesus.
Kadangi žaidimų populiarumas pasaulyje tik spartėja, žaidybinimas taip pat sulaukia vis daugiau dėmesio įmonių veiklose. Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) docentė Lina Girdauskienė išskiria penkias priežastis, kodėl šioje srityje žaidimo taisyklės gali atnešti nemenką naudą organizacijos veikimui.
Objektyvesnės ir pigesnės darbuotojų atrankos
Žaidybinimo metu kandidatai turi galimybę virtualiai susipažinti su būsimos darbovietės aplinka, kultūra, rutina, kolegomis ir vadovu.Tokia galimybė ne tik sutaupo laiko, bet ir leidžia būsimiems darbuotojams geriau įsivertinti, ar pasirinkta organizacija jiems yra patraukli.
Šis įrankis naudingas ir atrankų specialistams, nes kandidatai žaidimo metu parodo, kaip jie elgtųsi, kokius sprendimus priimtų vienose ar kitose situacijose. Taikant žaidybinimą nėra vertinama interviu pateikta informacija, mat ją gana sunku greitai patikrinti.
Skaičiuojama, kad įdomus žaidimas įsitraukti į jį paskatina iki 80 proc. darbuotojų.
Žinoma, sukurti gerą žaidimą nėra pigu. Visgi tai ne sprintas, o maratonas, todėl ilgalaikėje perspektyvoje žaidybinimas sutaupo atrankų specialistų laiką ir padeda sumažinti netinkamų samdymų skaičių.
Paverčia mokymosi procesą įdomesniu ir efektyvesniu
Kompetencijų ugdymas ir mokymasis žaidimo metu tampa patrauklus ir interaktyvus. Čia gali būti pasitelkiami įvairūs virtualios realybės (VR) įrankiai ir priemonės. Žaidybinimas leidžia mokytis darbuotojams darbo metu, neišvykstant iš savo darbo vietos. Tai ypač aktualu globalioms, tarptautinėms ir virtualioms organizacijoms, nes prisijungti, dalyvauti ir mokytis žaidime gali visi, nepriklausomai nuo geografinės lokacijos. Skaičiuojama, kad taikant žaidybinimą žinių lygis padidėja net 30 proc.
Skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą
Žaidybinimas skatina komandiškumą, bendrą sprendimų priėmimą ir nuolatinį bendradarbiavimą. Jeigu realioje aplinkoje bendradarbiavimo galima išvengti, tai žaidime darbuotojas gali laimėti ar įgyti taškų tik tuomet, kai užduotis atlieka kartu su kolegomis.
Lina Girdauskienė/KTU nuotr.
Didina produktyvumą ir suteikia grįžtamąjį ryšį
Nors vienas iš žaidybinimo tikslų yra bendradarbiavimo ir komandiškumo ugdymas, tai gali paskatinti ir konkurenciją tarp darbuotojų, siekiančių geresnių asmeninių rezultatų. Žaidimo metu darbuotojas iš karto gauna įvertimą už priimtus sprendimus, tad žino, kas buvo atlikta tinkamai, o kur buvo padarytos klaidos. Skaičiuojama, kad dėl žaidybinimo produktyvumas vidutiniškai padidėja 12 proc.
Didina motyvaciją ir skatina įsitraukti
Asmeninių ir komandos tikslų siekimas, rungtyniavimas, bet tuo pačiu ir bendradarbiavimas, pripažinimas ir smagios užduotys darbo procesus gali paversti įdomesniais ir sumažinti rutiną. Darbuotojai, dalyvaudami žaidime, tampa aktyvesniais ir daugiau įsitraukia į organizacijos veiklą, nes užduotys gali būti labai įvairios – nuo efektyvumo didinimo, klaidų mažinimo, rūpinimosi organizacijos aplinka iki įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą ar sveikos gyvensenos skatinimo. Skaičiuojama, kad įdomus žaidimas įsitraukti į jį paskatina iki 80 proc. darbuotojų.
Žinoma, žaidybinimas tikrai ne panacėja ir nėra tinkamas visoms organizacijoms. Tačiau tai dar viena priemonė, leidžianti žmonių išteklių specialistams pasirūpinti darbuotojų gerove.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...