Rusijos raketa nešėja „Proton M“, turėjusi iškelti į orbitą Meksikos palydovą, šeštadienį sugedo ir sudužo Sibire tuojau po starto; šis incidentas – naujausia iš virtinės nesėkmių Maskvos kosminėje programoje.

Raketos, skraidinusios ryšių palydovą „MexSat 1“, trečioji pakopa sugedo praėjus apie 500 sekundžių nuo starto iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, Rusijos žiniasklaida citavo šalies kosminės programos pareigūnus.

Gedimo, dėl kurio palydovas nepasiekė orbitos, priežastis kol kas nežinoma. Naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo vieną kosminės programos pareigūną, kuris nurodė, kad visi to tipo raketų nešėjų skrydžiai bus sustabdyti.

„Proton“ paskutinėje pakopoje dar galėjo būti likusios kelios tonos heptilo – itin toksiškų raketinių degalų – kai ji nukrito Čitos regione pietryčių Sibire, sakė vienas pareigūnas.

Sovietų Sąjungoje sukonstruotos plačiai naudojamos raketos nešėjos „Proton“, anksčiau vadintos UR-500, pirmieji bandomieji skrydžiai įvyko 7-ojo dešimtmečio viduryje.

Ji buvo sukonstruota kaip tarpžemyninė balistinė raketa, galinti nešti branduolinę kovinę galvutę ir potencialiai smogti Sovietų Sąjungos Šaltojo karo laikų priešininkėms Jungtinėms Valstijoms, tačiau niekada nebuvo dislokuota kaip branduolinis ginklas.