Lietuvis doktorantas – tarp 18 geriausių pasaulio jaunųjų mokslininkų

Jame buvo pateiktas inžinerinis galvosūkis, kurį reikėjo įgyvendinti sukūrus elektrinę schemą ir patikrinus jos veikimą su konkurso organizatorių nurodyta programine įranga.

Tarp aštuoniolika geriausių pasaulio jaunųjų mokslininkų, kurie teisingai išsprendė šį pateiktą galvosūkį, pateko Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros doktorantas Aleksandr Vasjanov.

Lietuvio doktoranto vardas atsidūrė greta tokių garsių, elektronikos inžinerijoje lyderiaujančių, universitetų kaip Texas A&M University, University of California (Berkeley), Korea University, KU Leuven, Tsinghua University ir kt. jaunųjų mokslininkų vardų, rašoma universiteto pranešime.

Doktoranto disertacijos vadovo, VGTU Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros docento dr. Vaidoto Barzdėno teigimu, konkurso užduotis išties buvo iššūkis, mat tokio tipo „galvosūkius“ dažniausiai sprendžia ne vienas inžinierius. „Elektronikos inžinerijos pramonėje tokių uždavinių sprendimuose dalyvauja inžinierių komandos pradedant vystyti naujausius elektronikos gaminius, kuomet elektronikos inžinieriams pateikiama tik idėja, o jie bando realizuoti ją įvairiais inžineriniais sprendimais. Tada jie kuria ir bando įvairius schemotechninius sprendimus, juos kompiuteriniu būdu modeliuoja, siekdami įsitikinti teisingu šios idėjos įgyvendinimu. Tai bene vienas iš sunkiausių etapų projektuojant bei gaminant šiuolaikinius elektronikos gaminius“, – atkreipė dėmesį V. Barzdėnas.

Anot jo, doktoranto patekimas tarp 18 uždavinį išsprendusių jaunųjų pasaulio mokslininkų dar kartą įrodo, kad lietuviai mokslininkai savo lygiu ir žiniomis nenusileidžia garsiausiems pasaulio universitetų jauniesiems mokslininkams, o kartais savo pastangomis, žingeidumu pastaruosius ir lenkia.

Pats A. Vasjanov pasakojo, kad konkurso užduotis pasirodė įdomi tuo, kad reikėjo sukurti principinę elektrinę schemą, kurios išėjime būtų generuojamas atitinkamų įvardintų parametrų ir formos signalas. „Tokio tipo užduotys lavina ne tik elektrinių schemų projektavimo ir tyrimo įgūdžius, bet ir skatina mąstyti plačiau, nei sprendžiant standartines schemų parametrų optimizavimo problemas. Tokie konkursai yra puiki galimybė pasitikrinti savo žinias ir gebėjimus lyginant su kitais pasaulio universitetais. Be to, atsiveria puiki galimybė susipažinti su kitais tos srities specialistais ir ateityje vystyti bendrus projektus", – sakė jis.

Pasak V. Barzdėno, siekdami surasti elektronikos inžinerijos talentų, IEEE SSCS universitetams pasiūlo panašių galvosūkių kiekvienais metais. „Jų tikslas – identifikuoti aukščiausio lygio specialistus ruošiančius universitetus bei skatinti jaunuosius mokslo talentus „išlysti iš pogrindžio“ ir dalyvauti tarptautinėse konferencijose. Šiais  metais toks galvosūkis buvo įveikiamas ir mūsų doktorantui. Tiesa, savo gebėjimus Aleksandras jau įrodė 2015 m. tapdamas Lietuvos mokslo akademijos laureatu bei kasmet būdamas Lietuvos mokslo tarybos stipendininku“, – sakė V. Barzdėnas.

Konkurso laureatai bus apdovanoti piniginiais prizais, apmokant jų dalyvavimą tarptautinėse konferencijose arba narystę Elektros ir elektronikos inžinierių instituto, Kietojo kūno grandynų draugijoje bei padėkomis šios draugijos publikuojamuose žurnaluose.

Inžinerinį galvosūkį galite rasti čia.