Išnykę hominidai gyveno kartu su šiuolaikiniais žmonėmis?

Šios naujos, mokslininkų antradienį paskelbtos išvados galėtų pakeisti žmonių evoliucijos supratimą.

Pietų Afrikos Respublikoje, giliai Tekančios Žvaigždės (Vestminsterio) urvų komplekse, 2013 metais rastų iškasenų amžių nustatė kelios ekspertų komandos. Jų išvados rodo, kad minimi hominidai (Homo naledi) galėjo gyventi greta mūsiškės šiuolaikinių rūšies (Homo sapiens) žmonių.

Anksčiau manyta, kad šių hominidų fosilijų amžius yra milijonai metų.

Tačiau 20 mokslininkų iš laboratorijų ir mokslo institucijų visame pasaulyje, įskaitant PAR ir Australiją, atlikę papildomų tyrimų padarė išvadą, kad Homo naledi galėjo gyventi tuo pačiu metu kaip ir šiuolaikiniai žmonės.

Šios išvados antradienį buvo paskelbtos trijuose straipsniuose žurnale „eLife“.

Komandos dėmesio centre buvo sunkiai pasiekiama PAR Tekančios Žvaigdės urvų sistema, priklausanti Žmonijos lopšiui – UNESCO pasaulio paveldo vietovei, esančiai už maždaug 50 km į šiaurės vakarus nuo Johanesburgo. Tame rajone nuo pat jo atradimo surandama itin daug paleontologams įdomių fosilijų.

„Buvo daug spėlionių dėl to, kokio senumo buvo Homo naledi ... Visi, kas studijavo Homo naledi anatomiją, manė, kad jiems turi būti milijonai metų“, – sakė projekto vadovas, Vitvatersrando universiteto mokslininkas Lee Bergeris.

Tačiau dabar šešiais skirtingais metodais buvo nustatyta, kad minimų fosilijų amžius yra 236-335 tūkst. metų. Maždaug tuo pačiu metu pradėjo rastis šiuolaikinių žmonių elgesio užuomazgų, sakė L. Bergeris.

Mokslininkas Johnas Hawksas sakė, kad atskiras naujų Homo naledi fosilijų, tarp jų – gerai išsilaikiusios kaukolės, atradimas kitose dviejose olose „patvirtino, kad matome anatominį modelį, kuris labai skiriasi nuo visų kitų įprastų rūšių“.

Kai kurie ekspertai ginčijo komandos, kuri rado pradines fosilijas ir naująją rūšį pavadino Homo naledi, išvadas. Jie teigė, kad šios liekanos priklauso ankstyviesiems stačiųjų žmonių (Homo erectus) atstovams.

„Visokiausios galimybės“

„Matome rūšių įvairovę Afrikoje vėlyviausiais mūsų evoliucijos istorijos etapais, kurios niekas čia nesitikėjo“, – sakė J. Hawksas iš Viskonsino universiteto Jungtinėse Valstijose.

„Tai reikštų, kad mūsų rūšis formavosi drauge su kitomis, kad Afrikoje egzistavo hominidų rūšių įvairovė šioje aplinkoje (tuo pačiu laikotarpiu), kurį laikėme kritiniu periodu šiuolaikinių žmonių kilmei“, – sakė jis.

Jau prasidėjo naujausių fosilijų datavimo darbai.

Projekte dalyvaujantis Australijos Jameso Cooko universiteto profesorius Paulas Dirksas sakė, jog Homo naledi rankos anatomijos ypatumai ir faktas, kad jie gyveno vėliau nei manyta, leidžia kelti prielaidą, kad šie hominidai galbūt mokėjo pasigaminti įrankių.

Pasak jo, naujos išvados parodė, kad mūsų evoliucijos istorija yra daug sudėtingesnė nei tiesi evoliucijos linija.

„Mūsų šeimos medis turi daug skirtingų šakų ir tik gana neseniai jų liko tik viena. Nauja šių fosilijų data atveria visokiausių galimybių. Homo naledi ir Homo sapiens elgsenos modelių mainams“, – pridūrė P. Dirksas.

„Tai padarys didelį poveikį archeologijai. (Tai) labai svarbi trūkstama žmogaus evoliucijos dalis“, – sakė L. Bergeris, kuris gautas išvadas pavadino žmonių evoliucijos „Rozetos akmeniu“.

Vadinamasis Rozetos akmuo, kuriame tas pats tekstas yra užrašytas skirtingais rašmenimis, padėjo iššifruoti senovės egiptiečių hieroglifus.

Homo naledi smegenys buvo labai mažos, maždaug apelsino dydžio. Jų ūgis buvo maždaug 1,5 m, svoris – maždaug 45 kilogramai.

Homo naledi dantys ir kaukolė yra panašūs į ankstyvųjų žmonių, o pečiai – panašesni į žmogbeždžionių.

Jų smegenys sudarė maždaug trečdalį šiuolaikinių žmonių smegenų, o lenkti pirštai, atrodo, buvo gerai pritaikyti laipioti.