G. Balčytis: technologijos – tik priemonės, idėjos atsiranda architekto galvoje

  • Teksto dydis:

Keičiantis pasauliui, keičiasi ir architektūrinės tendencijos. Architektai su skirtingais iššūkiais susiduria kasdien. Pasak Kauno autobusų stoties architekto, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) premijos laimėtojo ir KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros docento Gintaro Balčyčio, tik pažindamas procesą gali tikėtis tapti geru architektu.

– Kas jus įkvepia kuriant architektūrinius projektus?

– Kaip ir kiekvienam menininkui, yra skirtingi įkvėpimo būdai ar situacijos. Kartais gali suprasti, kokie potyriai įkvėpė vieno objekto atsiradimą, o kurdamas kitą – nesupranti, iš kur ateina mintys. Bet kuriuo atveju architektas nėra laisvas – jis pats negali nuspręsti, kad dabar kurs tokį namą, o ne kitokį, nes yra klientas, yra projekto programa ir kiti faktoriai, darantys įtaką pastato atsiradimui.

Architektūrai didelę įtaką daro aplinka ir jeigu į ją neatsižvelgiama, tai vargu ar kažkas gero gali pavykti. Nebūtinai pastatas turi prisitaikyti prie aplinkos, jis aplinkai gali ir prieštarauti, tačiau jei neturi savo filosofinio pagrindimo sprendimams, pastato struktūrai – vėlgi neaišku, ar kas įdomaus pavyks. Architektūra, mano supratimu, yra daugiaplanis ir labai gilus procesas ir tam, kad jį suvaldytum, reikia suprasti labai daug sričių, turėti plačią pasaulėžiūrą. Architektai įdeda labai daug darbo į savo objektus – įkvėpimas ateina daug dirbant.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais, sunkumais susidūrėte per savo karjerą?

– Kiekvieną dieną iššūkiai yra skirtingi, tačiau pagrindinis visada išlieka tas pats – kaip rasti geriausią sprendimą tam tikroje vietoje, tam tikru laiku ir sugebėti savo idėjomis uždegti užsakovą. Architekto sprendimą, koks turi iškilti pastatas, lemia labai daug faktorių. Svarbi ne tik paties architekto nuomonė, bet ir situacija, klientas, kokie jo norai, skiriamos lėšos, kokia yra vieta. Iš tiesų, kasdieninis architekto darbas susidaro iš problemų ir įvairių interesų suderinimo – architektas vienas negali priimti sprendimo, negali pats vienas nuspręsti, kad bus tik taip ir ne kitaip. Dėl to, matyt, interesų derinimas ir yra pagrindinis iššūkis – kaip sukurti puikios architektūros statinį, maksimaliai atsižvelgiant į kitų asmenų, aplinkos interesus

– Kokių įgūdžių reikia šiuolaikiniam architektui, ko galbūt anksčiau nereikėjo?

– Šiuolaikiniam architektui reikalingi įgūdžiai yra lygiai tokie patys, kokie buvo reikalingi ir anksčiau. Niekas nepakito, pakito projektavimo technologijos, statybos technologijos, bet pats procesas išliko toks pats.

Svarbiausia – suprasti uždavinį, tai yra ką architektas nori suprojektuoti. Kaip prieš šimtą metų buvo užsakovai, taip ir dabar jie yra. Kaip prieš šimtą metų, statydami tam tikroje vietoje, privalėjome atsižvelgti į teritorinius ypatumus, į pastatus, kurie yra šalia, lygiai taip ir dabar vertiname tuos pačius aspektus. Meninės išraiškos ir galimybės architektūroje keičiasi, tačiau geros pastato proporcijos, kuriamos erdvės kokybė, meninė išraiška, pastato funkcionalums visais laikais buvo ir liks vertybėmis.

Žmonėms atsibosta stebinančios įmantrios formos be gilesnio turinio – manau, kad pasiigstame nuosaikios ir kultūringos architektūros.

– Kokią įtaką technologijos daro architekto darbui?

– Technologijos – tik priemonės, visos idėjos atsiranda architekto galvoje. Kompiuteriai nepakeitė estetinio, meninio suvokimo. Galbūt kada nors kompiuteriai – dirbtinis intelektas – gebės projektuoti ir be žmogaus, bet šiandien žmogus yra pagrindinis, nors pieštuką ir pakeitė kompiuteriai. Negalėčiau pasakyti, kad tai yra gerai ar blogai. Kadangi dėstau universitete, matau, kad studentai nemoka piešti, jie negeba aiškiai ir greitai išreikšti savo idėjų ant popieriaus. Jie taip pat nemoka nupiešti perspektyvos, bet gali tai padaryti kompiuteriu. Kompiuteris, žinoma, yra gerai, fiziškai gali nubraižyti brėžinius, sukurti modelį, bet tai nereiškia, kad jei viskas atlikta kompiuteriu, rezultatas bus geras.

Architektai pirma nusipiešia eskizus sau, kaip tas projektas atrodys. Piešdamas sugalvoji įvairių variantų. Piešimas duoda labai daug potyrių ir jeigu gebi nupiešti, gali labai greitai suprasti, ar čia gerai numatyta, ar bus tinkama erdvė, perspektyva. Žinoma, nėra taip paprasta nupiešti, bet tai, manau, yra reikalinga.

– Jūs piešiate ranka ar naudojatės kompiuteriu?

– Visaip. Kai moki, gali tuo ir pasinaudoti, o kai nemoki, tiesiog neturi galimybės tuo pasinaudoti, – toks ir skirtumas. Su patirtimi ateina gebėjimas susikurti erdvę, būsimą pastatą galvoje, vaizduotėje. Vizualinės priemonės reikalingos pasitikrinti, išplėtoti kilusias idėjas ir parodyti tai kitiems.

– Kaip manote, kokios šiuo metu yra architektūros tendencijos?

– Deja, pas mus vyrauja tendencija "greitai ir pigiai", ir ji nėra pati geriausia. Visi bando taupyti, žinoma, tai natūralu. Tačiau greitai ir pigiai dažniausiai reiškia mažiau architektūrinės kokybės. Beje, ši tendencija egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – vyrauja greito vartojimo aplinka. Klientų, kurie samdytų tam tikrą architektą vien dėl to, kad jis sugeba sukurti išskirtinės architektūrinės kokybės pastatą ir negailėtų tam lėšų, nėra daug. Kalbant apie menines tendencijas, grįžtama prie paprastumo, intelektualios architektūros, o ne prie įspūdingų formų, kurios sukelia trumpalaikį susižavėjimą. Žmonėms atsibosta stebinančios įmantrios formos be gilesnio turinio – manau, kad pasiigstame nuosaikios ir kultūringos architektūros.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių