Cenzūrą įveikia VPN: kas tai ir kuo naudinga ši paslauga?

  • Teksto dydis:

Rusijoje vis stiprėjant cenzūrai ir intensyvėjant kibernetinėms atakoms, interneto vartotojų poreikis apeiti apribojimus labai išaugo – rusai masiškai ieško VPN paslaugų. „Euronews“ skelbia, kad Kremliui uždraudus tokius socialinius tinklus kaip „Instagram“, VPN paslaugų paklausa Rusijoje išaugo net 2 tūkst. proc.

Pasiekia svetaines

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija „Roskomnadzor“ jau užblokavo prieigą prie pasaulinių technologijų milžinių platformų, tarp kurių – „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“, taip pat uždraudė kelias nepriklausomas žiniasklaidos priemones, užblokavo tarptautinių naujienų organizacijų, tokių kaip BBC, Amerikos balso ir Laisvosios Europos radijo, svetaines.

Vartotojai Rusijoje bando apribojimus apeiti naudodami VPN (virtualus privatus tinklas) paslaugas, tačiau šalyje jau pernai kai kuriuos iš jų uždrausta naudoti. Draudžiamų VPN teikėjų sąrašas nuolat plečiasi.

„Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje internetas cenzūruojamas, o Rusijoje ypač smarkiai ribojamas. Todėl vienas iš būdų prieiti prie blokuojamų svetainių, socialinių tinklų – naudoti VPN paslaugas. Rusijos gyventojai šia galimybe ir stengiasi pasinaudoti, tačiau kuo toliau, tuo labiau gali būti ribojami ir skirtingi VPN paslaugų teikėjai“, – pastebėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) kibernetinio saugumo įgaliotinis ypatingos svarbos informacinei infrastruktūrai Šarūnas Končius.

Vis dėlto ekspertai pastebi, kad Rusijos interneto apribojimai kol kas nėra tokie griežti kaip Kinijoje.

Kaip jis veikia?

VPN – tai virtualus privatus tinklas. Tai paslauga, kuri apsaugo vartotojo interneto ryšį ir privatumą internete.

„Siunčiant duomenis pasitelkiant VPN, sukuriamas specialus šifruotas duomenų tunelis, kuris apsaugo vartotojo tapatybę, nes jo pirminis IP adresas yra paslepiamas. Tokiu būdu naudojantis internetu duomenys yra užšifruojami ir saugūs, o juos pavogti ar sužinoti, kokia informacija perduodama, yra gana sudėtinga“, – teigė Š.Končius ir atkreipė dėmesį į tai, kad tai ypač svarbu nešifruotą belaidžio interneto ryšį viešojoje erdvėje naudojantiems vartotojams.

VPN paslepia vartojo IP adresą leisdamas tinklui peradresuoti jį per specialiai sukonfigūruotą nuotolinį serverį, kurį valdo VPN paslaugos teikėjas. Vadinasi, jei vartotojas, naršydamas internete, naudojasi šia paslauga, VPN serveris tampa vartais, per kuriuos vartotojas patenka į internetą.

Taigi VPN sukuria saugų ryšį tarp vartotojo ir interneto. Be to, VPN ryšys yra apsaugotas nuo išorinių atakų.

„Vadinasi, nei interneto paslaugų teikėjas, nei kitos trečiosios šalys negali stebėti vartotojo naršymo istorijos, žinoti, kokiose svetainėse jis lankosi, kokius duomenis siunčia ar gauna internetu. Tačiau tai nereiškia, kad visos šios informacijos negali žinoti VPN paslaugų teikėjas“, – atkreipė dėmesį Š.Končius.

Naudoja daugelis įmonių

VPN ne tik užtikrina saugesnį naršymą – apsaugo nuo įsilaužėlių ir kibernetinių nusikaltėlių, bet ir leidžia vartotojui jaustis laisvesniam, nes naudojant VPN prieinama prie blokuojamo turinio. Pavyzdžiui, Rusijos vartotojų atveju, įmanoma gauti prieigą prie skirtingų svetainių, internetinių paslaugų ir informacijos, kuri dėl cenzūros neteikiama valstybiniais žiniasklaidos kanalais.

„Pasaulyje yra tokių autokratinių šalių, kaip Kinija, kurios riboja kažkokį turinį, informaciją, todėl tos šalies gyventojams ar lankytojams tenka naudotis VPN paslaugomis. Svarbiausia – prisijungti prie tinklo ir pasiekti VPN paslaugą. Tačiau kartais tai padaryti gali būti sudėtinga“, – teigė Š.Končius.

Specialisto teigimu, daugelis įmonių naudoja VPN paslaugas, nes jos suteikia galimybę darbuotojams saugiai pasiekti įmonės vidines sistemas nebūnant darbo vietoje.

„Universitete naudojame VPN, kad bendruomenės nariai galėtų prisijungti prie universiteto kompiuterių tinklo išvykę į komandiruotę, būdami laisvalaikio erdvėje ar dirbdami iš namų.

30 proc. – tiek interneto vartotojų visame pasaulyje naudojasi VPN tiekėjų paslaugomis.

VPN imituoja buvimą darbo vietoje – tokiu atveju suteikiami IP adresai iš universiteto rėžio, todėl darbuotojas gali prisijungti prie jam reikalingų vidinių sistemų“, – sakė Š.Končius.

Rinka nuolat plečiasi

VPN atsirado maždaug 1990-aisiais. Tuo metu šiomis paslaugomis daugiausia naudojosi įmonės. Viskas pasikeitė 2010 m., kai ėmė populiarėti komercinės VPN paslaugos privatiems vartotojams.

Šiuo metu apie 30 proc. interneto vartotojų visame pasaulyje naudojasi VPN tiekėjų paslaugomis. 62 proc. visų VPN vartotojų yra vyrai, o apie 39 proc. VPN vartotojų yra 16–24 metų amžiaus. VPN tiekėjų rinkoje – šimtai.

Rinkoje taip pat prieinamos ne vieno lietuviško tiekėjo VPN paslaugos. Pavyzdžiui, antruoju Lietuvos vienaragiu tapusi įmonė „Nord Security“ teikia vieną populiariausių VPN paslaugų „NordVPN“, prieinamą daugelyje pasaulio šalių – šiomis paslaugomis naudojasi daugiau nei 14 mln. vartotojų.

„Statista“ duomenimis, daugiau nei pusė visų VPN vartotojų (51 proc.) naudoja jį norėdami apsaugoti savo privatumą, kai prisijungia prie laisvai prieinamo viešo interneto; 44 proc. norėdami internete naršyti anonimiškai; 37 proc. – užtikrinti saugų bendravimą; 23 proc.  – gauti prieigą prie ribojamų svetainių, 22 proc. – prisijungti prie darbinių sistemų.

„SurfShark“ statistika apie interneto vartotojus atskleidžia, kad VPN naudojimas globaliu mastu nuolat auga, ypač pradėjus naudoti išmaniuosius telefonus ir išaugus interneto naudojimui verslo sandoriams ir išpopuliarėjus nuotoliniam darbui.

„Grand View Research“ duomenimis, 2016 m. VPN rinkos vertė buvo tik 16,15 mlrd. dolerių. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, VPN rinka augo sparčiau, nei prognozuota – per ketverius metus rinka išsiplėtė ir 2020 m. pasiekė 30 mlrd. dolerių. Tikimasi, kad 2027 m. ji viršys 92 mlrd. dolerių. Šiuo metu susidomėjimas VPN ypač išaugo Rusijoje ir Ukrainoje, vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.


Šiame straipsnyje: VPNcenzūra

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių