Britai turi klimatologinių stočių ir Arkties regione, ir Antarktikoje, o būtent ten klimato šiltėjimas pasireiškia labiausiai. Per žiemą prišąlančio jūros ledo kiekis mažėja, o tai gali rimtai paveikti Žemės klimatą. Taigi, ledo reikėtų daugiau, ir pirmiausia tai reikėtų išbandyti laboratorijos sąlygomis.

„Taigi, įpilsiu kibirą vandens ir leisime jam užšalti per ateinančias kelias dienas“, – teigė klimatologas Jacobas Pantlingas.

Ledas kibire imituos jūros ledą, ant kurio bus bandoma sukurti papildomą ledo sluoksnį.

„Po keturių dienų užpilsime vandens ir tai bus mūsų imituojamas ledo storinimas žiemą, Arkties žiemą, kad gautume laboratorinius matavimus, kurie yra daug tikslesni ir lengviau pakartojami“, – kalbėjo klimatologas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Be abejo, tokio ledo laistymo reikėtų tūkstančiams kvadratinių kilometrų Arkties ledynų, nes jei jie visai ištirps, tamsesnis vanduo sugers dar daugiau saulės energijos ir klimato šiltėjimas dar paspartės.

„Jei nieko nedarysime, tai po 20 metų, kai klimato kaita tęsis taip, kaip matome dabar, kai vyksta nelaimės, o mes neatlikome savo namų darbų, kitaip tariant, turint omenyje alternatyvas, o tai tik vienas projektas su viena alternatyva, atsidursime siaubingoje padėtyje“, – šnekėjo Kembridžo klimato atkūrimo centro direktorius Shaunas Fitzgeraldas.

Kiti mokslininkai teigia, kad tokie geoinžinerijos planai poliarinio ledo atžvilgiu yra tik bereikalingas blaškymasis.

„Norėdami rimtai žiūrėti į klimato krizės sprendimą, privalome mažiau išmesti anglies dioksido, o kai kurios iš šių idėjų, šios koncepcijos tik atitraukia dėmesį nuo to, ką reikia daryti“, – sakė poliarinių tyrimų specialistas Martinas Siegertas.

Kita vertus, kol atmosferos teršimo anglies dioksidu pažaboti nepavyksta, o žmonijos galimybės toliau auga, labai gali būti, kad Žemei gelbėti prireiks kokių nors iki šiol tik kosmose įsivaizduotų teraformavimo technologijų.