Mokslininkus pribloškė retas atvejis: baltojo lokio patelė priėmė svetimą jauniklį

„Environment and Climate Change Canada“ ir „Polar Bears International“ tyrėjai patvirtino, kad baltojo lokio patelė priėmė jauniklį, kuris nebuvo jos biologinis palikuonis. Šis itin retas elgesys buvo užfiksuotas vaizdo kameromis kasmetinės lokių migracijos metu vakarinėje Hudsono įlankos pakrantėje.

Gelbėjimo istorija

Pagrindinė šios istorijos herojė – baltojo lokio patelė, pažymėta kodu X33991. 2025 metų pavasarį, išlindusi iš guolio, ji turėjo tik vieną paženklintą jauniklį.

Tačiau rudenį mokslininkai ją pastebėjo jau su dviem jaunikliais. Vienas jų buvo paženklintas, o kitas – ne, ir tai tapo aiškiu įrodymu, kad antrasis jauniklis nėra jos biologinis palikuonis.

Abu jaunikliai dabar yra maždaug 10–11 mėnesių amžiaus ir, mokslininkų teigimu, atrodo sveiki ir gerai išsivystę.

Retas įvykis

Zoologams tai – tikra sensacija. Šio regiono baltojo lokio populiacija tiriama jau daugiau nei 45 metus, per kuriuos buvo stebėta apie 4,6 tūkst. individų.

„Tai vos tryliktasis dokumentuotas baltojo lokio jauniklių įvaikinimo atvejis“, – pažymi tyrėjai.

Kodėl lokio patelė taip pasielgė?

Mokslininkai šio elgesio tiesiogiai nesieja su klimato kaita. Labiausiai tikėtina priežastis – itin stiprus motinystės instinktas.

Ankstesni panašūs atvejai rodo, kad „įvaikintų“ jauniklių biologinės motinos dažnai būna gyvos. Tai leidžia manyti, jog galėjo įvykti vadinamasis „vados apsikeitimas“, kai jaunikliai atsitiktinai susimaišo, o ne tik našlaičio išgelbėjimas.

Pačiam jaunikliui toks įvaikinimas reiškia realų išsigelbėjimą. Skaičiuojama, kad tik apie 50 proc. baltojo lokio jauniklių išgyvena iki suaugusio amžiaus, o motinos globa šią tikimybę ženkliai padidina.

Šiuo metu mokslininkų komanda analizuoja genetinius mėginius, siekdama nustatyti jauniklio biologinę motiną. Tuo tarpu baltojo lokio patelė X33991 kartu su dviem globotiniais jau iškeliavo į jūros ledą medžioti ruonių.

Primename, kad gamta ieško būdų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių sąlygų. Mokslininkai anksčiau nustatė, jog šiltesniuose Grenlandijos regionuose gyvenančių gyvūnų organizmuose aktyvavosi tam tikros DNR sritys, atsakingos už medžiagų apykaitą, – tai rodo, kad gyvūnai yra priversti evoliucionuoti beveik realiu laiku.