Varėnos rajone pradedamas rengti naujas stumbrynas

Marcinkonių girinkijoje, Stėgalių miške vykdant parengiamuosius darbus būsimajame stumbryne, Valstybinė miškų urėdija artimiausiu metu turėtų tvarkyti privažiavimą. Atlikus viešųjų pirkimų procedūras, dar šį rudenį tikimasi surasti, kas tai darytų.

Tai bus jau trečiasis aptvertas stumbrynas Lietuvoje – vienas, 50 hektarų ploto jų jau pusę amžiaus veikia Panevėžio rajone, Pašiliuose, dar vienas neseniai įrengtas Telšių rajone. Laisvėje stumbrai šiuo metu gyvena Panevėžio ir Kėdainių rajonuose. Būtent iš čia į Dzūkiją ir ketinama perkelti apie 30-50 stumbrų.

Stumbrų apsauga, populiacijos gausinimu bei pagalba jiems prisitaikant laisvėje rūpinasi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) kartu Valstybine miškų urėdija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija.

„Išplečiant stumbrus plačiau po Lietuvą, jie bus sugaunami ir vežami į Dzūkijos nacionaliniame parke kuriamą stumbryną. Jis bus apie 100 hektarų ploto“, – BNS pasakojo Rytas Papšys, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiasis specialistas, atsakingas už stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimą.

Anot jo, teritorija yra tinkama dėl gerų medžių, aplinkinių pievų, gyvūnai turėtų rasti jiems tinkamo maisto.

Iki šiol bene pusę amžiaus stumbrai buvo veisiami Panevėžio rajone veikiančiame stumbryne, jie apsigyveno laisvėje, tačiau tinkamą infrastruktūra imta kurti tik pastaraisiais metais. Anot R. Papšio, pastaraisiais metais ėmus kurti stumbrams pritaikytą infrastruktūrą siekiama, kad jie taptų paklusnesni, kaip tai yra kitose stumbrus laikančiose valstybėse.

„Pas mus po nepriklausomybės „užsimetė“ tas reikalas ir kurį laiką visiškai nedirbant su laukine gamta išėjo taip, kad stumbrai sulaukėjo“, – sakė R. Papšys.

Panevėžio stumbrynas taip pat atsinaujins: čia kitąmet ketinama įrengti kelių arų ploto gaudyklą, kad, esant reikalui, čia pašarais priviliotus ir pagautus stumbrus taip pat būtų galima perkelti į Varėnos rajoną.

Kėdainių rajone stumbrų programos vykdytojai jau pasėjo rapsų apie 5 ha miškuose – čia esančiame Vilainių miške taip pat planuojama dar šiemet pradėti tverti apie 30 arų vadinamąją šėryklą–gaudyklą. Taip siekiama ir sutelkti stumbrus mažesnėje teritorijoje, ir atitraukti juos nuo ūkininkų laukų.

„Telšiuose stumbrynas jau pastatytas. Sugavus stumbrus, kiekvienam jų bus atliekami genetiniai tyrimai. Jei jis tiks, jis bus laikomas Telšiuose, jei reikės iš kitos šalies atsivežti stumbrų, norint išvengti kraujomaišos, mainais jie bus išvežami“, – paaiškino R. Papšys.

Anot jo, problemų dėl patinų kilti neturėtų, nes be patelių aptvare gyvenantys stumbrai tarpusavyje nesipeša.

Varėnos meras: į nuogąstavimus nebuvo atsižvelgta

Iniciatyva kurti stumbryną Varėnos pašonėje nėra patenkinta rajono savivaldybės valdžia.

„Mūsų vertinimas pakankamai skeptiškas, todėl kad stumbrai bus paleisti į laisvę, gali pridaryti žalos ūkininkams, kaimų gyventojams, daržams, pasėliams. Yra tokie nuogąstavimai, bet į mūsų nuomonę nebuvo atsižvelgta. Kadangi tas projektas vistiek vyksta, mes bet kokiu atveju stengsimės iš jo rasti pozityvių dalykių, integruoti į mūsų turizmo planus, maršrutus“, – BNS sakė Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

R. Papšys ramina, kad stumbrai yra baikštūs gyvūnai ir žmonėms pavojaus nekelia: žmogų jie gali prisileisti arčiausiai per 200 metrų, automobilius – per kilometrą.

„Užpuola jie dažniausia tik operatorius, kurie neatsargūs, praranda budrumą, kurie nori mažiuką stumbriuką iš kuo arčiau nufotografuoti – tokių yra apie 60 procentų. Taip pat nebent darbuotojus, kurie konkrečiai su jais dirba. Vietiniai gyventojai tų stumbrų nesibaimina, taip, gal kiek skaudžiau ūkininkams“, – pripažino jis.

Specialistas sako, kad Varėnos rajonas kaip tik galėtų išnaudoti sumbrus turizmui.

„Stumbrai būtų ir kažkokia trauka, galiausiai, jei juos pavyktų laisvėje vilioti, stebėti naktimis, vos ne safarį daryt – kodėl gi ne. Kažkas turėtų darbo, kažkas atvažiuotų, krašte viskas po truputį judėtų. Manau, kad privalumų yra daugiau, negu trūkumų. Bet kol žvėries nepažįsti, jo bijai ir sakai – ne, geriau nereikia“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovas.

Šiuo metu laisvėje Kėdainių rajone gyvena apie 160, Panevėžio rajone – iki 60 stumbrų. Stumbrynuose gyvena apie 30 šių žvėrių.

Reintrodukuoti stumbrai Lietuvoje pradėti 1969 rugpjūtį. Tuomet iš Prioksko stumbry