Netoli Gryfinо miesto augančios pušys buvo pasodintos 1930-aisiais. 400 pušų išlinksta tolygia arka, beveik 90 laipsnių kampu, o tik po to pradeda augti tiesiai į viršų. Dar keisčiau tai, kad kiti šalia esantys medžiai auga įprastai.
Nuo ateivių iki nacių
Bėgant metams, žmonės pateikė įvairių teorijų, kodėl miškas taip atrodo. Kai kurie sako, kad medžius sutraiškė ateivių erdvėlaiviai. Kiti mano, kad nacių tankai galėjo pervažiuoti juos, kai medžiai dar buvo jauni.
Tačiau šios teorijos iš tikrųjų nepaaiškina, kodėl buvo pažeista tik ši medžių grupė. Jei priežastis būtų tankai, kaimyniniai medžiai turėjo patirti panašią žalą, bet taip nenutiko.
Pasak Gary'io Colemano iš Merilendo universiteto, medžiai gali demonstruoti reiškinį, vadinamą gravitropizmu.
„Man tai atrodo kaip klasikinė reakcija į gravitacijos jėgą. Kai tik kamienas įgyja padėtį, statmeną gravitacijos jėgos krypčiai, augale įsijungia mechanizmas, leidžiantis jam pakeisti savo padėtį“, – aiškino jis.
G. Colemanas taip pat užsiminė matęs panašias formas audrų nuniokotuose miškuose, kai dirbo JAV miškų tarnyboje.
„Tai greičiausiai įvyko, kai medeliai buvo gana jauni, vos kelių pėdų aukščio. Nesu tikras, ar tai buvo žmogaus veiklos, ar gamtos reiškinio, pavyzdžiui, audros, ar kažko panašaus, rezultatas“, – pridūrė jis.
Mišką suformavo žmonės?
Taip pat yra įrodymų, kad žmonės galėjo sąmoningai taip suformuoti medžius. Kai kuriuose kamienuose matyti įpjovimų ir mazgų, o tai rodo, kad jie buvo sulenkti augimo metu.
„Medžiai išlinksta beveik 90 laipsnių kampu, sudarydami keistą J raidės formą su apvaliu iškilimu tiesiai virš žemės, ir jie išsidėstę stebėtinai tvarkingai – visi išlinkimai nukreipti į šiaurę“, – teigiama Pensilvanijos universiteto pranešime spaudai.
Žmonės galėjo lenkti medžius, kad išaugintų išlenktą medieną baldams, statinėms ar rėmams. Tokia mediena paprastai yra tvirtesnė nei po kirtimo išlenkta mediena.
(be temos)