Dar prieš aušrą vasario 2 d. šimtai žmonių susirenka ant kalvos, laukdami mieguisto graužiko atvykimo. Stebint kameroms, švilpiko prižiūrėtojas iškilmingai pakelia švilpiką virš galvos ir minia sustingsta: ar pūkuotas orų pranešėjas pamatys savo šešėlį? Pasak legendos, ši smulkmena nulemia žiemos pabaigą. Paskelbiamas humoristinis nuosprendis ir gera žinia akimirksniu pasklinda po visą pasaulį. Tai ne scena iš filmo, o Švilpiko diena – senas paprotys, kuris tapo liaudies švente ir kasmet milijonams žmonių suteikia vilties greitai sulaukti pavasario.
Senovės legenda, tapusi švente
Orų spėjimo pagal gyvūnų elgesį tradicija gyvuoja nuo senų laikų. Net senovės Romoje vasario 2-oji buvo švenčiama kaip Ežio diena: buvo stebimas pabudęs gyvūnas – jei jis pamatydavo šešėlį, tai pranašaudavo tolesnį šaltį, jei ne – artėjantį šiltesnį orą. Viduramžių Vokietijoje „meteorologo“ vaidmenį atlikdavo barsukas. Šis prietaras vėliau prigijo krikščioniškoje kultūroje: per Grabnyčias, vasario 2 d., žmonės stebėdavo orus. Buvo tikima, kad saulėta diena reiškia ilgą žiemą, o debesuota – artėjančią jos pabaigą. Keltai netgi vasario pradžioje šventė Imbolką, siejamą su pavasario atėjimo spėjimu.
XVIII a. pabaigoje žmonės iš Vokietijos atvežė savo papročius į Šiaurės Ameriką. Kadangi ežių ir barsukų ten nebuvo, naujaisiais „prognozuotojais“ tapo švilpikai. Pirmasis Švilpiko dienos paminėjimas Jungtinėse Valstijose siekia 1886 m. Būtent tada Punxsutawney miestelyje Pensilvanijoje pradėta kasmetinė šventė su oficialiu švilpiku meteorologu. Nuo to laiko kiekvieną vasario 2-ąją amerikiečiai ryte stebi pūkuotą pavasario pranašą. Laikui bėgant, tradicija išplito į kaimyninę Kanadą ir dabar žinoma visame pasaulyje.
Šešėlis ar šiluma: kaip švilpikas prognozuoja orus
Pasak legendos, viską lemia švilpiko, pabudusio iš žiemos miego ir išnirusio iš savo urvo būtent šią dieną, elgesys. Yra du scenarijai:
• Jei rytas debesuotas, švilpikas nemato savo šešėlio ir ramiai klaidžioja lauke. Tai reiškia, kad pavasaris ateis anksti, o žiema greitai baigsis.
• Jei rytas saulėtas, švilpikas pamato savo šešėlį ir išsigandęs bėga atgal į savo urvą. Tokiu atveju tikėkitės dar šešių savaičių žiemos, maždaug iki kovo vidurio.
Nors mokslas į šią prognozę žiūri su šypsena, daugeliui žmonių šis linksmas ritualas tapo mėgstama pramoga žiemos pabaigoje. Patys organizatoriai švilpiką vadina „tiksliausiu sinoptiku pasaulyje, kuris niekada nepraleidžia prognozės“, nes jis ištikimai „dirba“ kiekvienais metais tą pačią dieną.
Garsiausi švilpikai „sinoptikai“
Švilpiko diena – tarptautinė šventė. JAV ir Kanadoje yra keletas vietinių graužikų prognozuotojų, dėl jų rengiami ryškūs festivaliai. Tarp garsiausių yra šie:
• Punxsutawney Phil – Pensilvanijos valstija, JAV. Legendinis pradininkas tarp švilpikų meteorologų, pagrindinis šventės herojus Punxsutawney miestelyje nuo 1887 m.
• Wiartono Willie – Ontarijas, Kanada. Baltas albinosas švilpikas, Wiartono miesto tradicijų simbolis, žinomas dėl savo linksmų prognozių.
• Stateno salos Chuck – Niujorkas, JAV. Jis yra oficialus didmiesčio švilpikas ir gyvena Stateno salos zoologijos sode (jį juokais vadina Charles G. Hogg).
• Shubenacadie Sam – Naujoji Škotija, Kanada. Jis pirmasis Šiaurės Amerikoje sutinka saulėtekį vasario 2 d., todėl pateikia pirmąją pavasario prognozę.
• Balzac Billy – Alberta, Kanada. Vienintelis, kuris iš tikrųjų yra vyras, apsirengęs graužiko kostiumu: tokią žaismingą formą ši tradicija turi Balzaco miestelyje.
• Stepinis švilpikas Jimmy – Viskonsinas, JAV. Pūkuotas aiškiaregis iš Sun Prairie miestelio, kuris taip pat kasmet „pasirodo“ visuomenei.
• Generolas Beauregard Lee – Džordžija, JAV. Pietų švilpikas pranašas, kuriam vietiniai gyventojai priskiria beveik 100 proc. tikslumą jo prognozėse.
Garsiausias iš jų neabejotinai yra Punxsutawney Phil. Šį švilpiką kasmet vasario 2 d. auštant pažadina „Inner Circle“ klubo nariai – žmonės su cilindrais ir frakais, kuriems rūpi ši tradicija. Philas gyvena vietinėje „Švilpikų kalvoje“ (angl. Gobbler's Knob) ir turi tokius garbės titulus kaip „Pranašų pranašas“ bei „Išminčių išminčius“. Pasak legendos, jis yra tas pats gyvūnas jau daugiau nei 130 metų – tariamai geria stebuklingą gyvenimo eliksyrą, kuris suteikia jam papildomus septynerius metus kiekvieną kartą, kai jis išsako pranašystę. Žinoma, per šį laiką buvo daug Philo įpėdinių, tačiau gerbėjams svarbiausia yra magiška renginio atmosfera.
Kasmet tūkstančiai lankytojų plūsta į Punxsutawney, kad savo akimis pamatytų švilpiko pranašystę. Kai pasirodė kultinė komedija „Švilpiko diena“, kurioje vaidino Billas Murray, turistų skaičius festivalyje išaugo iki rekordinių 30 tūkst. Mažas provincijos miestelis staiga tapo pasauline įžymybe. Holivudo filmas ne tik pašlovino vietos legendą, bet ir pavertė frazę „Švilpiko diena“ nesibaigiančios rutinos simboliu. „Švilpiko diena“ turėjo didelę įtaką pasaulio kultūrai – filmo pavadinimas daugeliu kalbų tapo frazeologizmu, žyminčiu monotonišką kartojimąsi diena iš dienos. Dabar vasario 2-oji siejama ne tik su orais, bet ir su gyvenimo perkrovimu: nenuostabu, kad to paties pavadinimo filmo herojus, įstrigęs laiko kilpoje, permąsto savo gyvenimą, vėl ir vėl išgyvendamas Švilpiko dieną.
Įdomu tai, kad moksliniu požiūriu Philo prognozių tikslumas nėra didelis – tik apie 39 proc. sutapimų su realiomis oro sąlygomis. Tačiau tai niekam netrukdo: žmonės švilpiko prognozes labiau suvokia kaip linksmą ritualą ir būdą pakelti nuotaiką žiemos pabaigoje.
Naujausi komentarai