Itin retas įvykis
Kaip informuojama VMU pranešime spaudai, neseniai viena įdomi istorija tauragiškį pasiekė iš Vokietijos: ten aptikta prieš trylika metų A. Katkaus sužieduota pilkoji gervė. Šis radinys – ne tik retas ir reikšmingas įvykis, bet ir priminimas, kokia sudėtinga ir atsakinga yra paukščių žieduotojų veikla.
„Sužieduoti gervę yra nelengva užduotis, kadangi jų jaunikliai lizde ilgai neužsibūna ir yra itin atsargūs. Tad galimybė pagauti ir sužieduoti pilkosios gervės jauniklį pasitaiko retai – dažniausiai tik tuomet, kai šie dar seka mamą ir nemoka skraidyti“, – tikina ornitologas.
A. Katkaus teigimu, nuo 1929 m., kai Lietuvoje buvo pradėti žieduoti paukščiai, iki 2003 m. mūsų šalyje sužieduoti tik aštuoni gervių jaunikliai. Nuo 2007 m. iki 2024 m. sužieduota iš viso septyniolika pilkųjų gervių: devyni jaunikliai ir aštuoni suaugę paukščiai. Iš jų net septynis sužiedavo A. Katkus.
Susidomėjo paauglystėje
A. Katkus paukščiais susidomėjo dar paauglystėje, kai susipažino su vyresniais vaikinais, kurie jau keletą vasarų Ventės rage žiedavo paukščius. Prisijungęs prie jų tauragiškis dvi vasaras praleido ženklindamas paukščius.
Būdamas vos šešiolikos, A. Katkus nutarė savo veiklą įteisinti – nuvyko į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus žiedavimo centrą, kur pasiprašė būti oficialiai pripažintas žieduotoju.
„Teko įrodyti, kad gebu atskirti paukščius, moku nustatyti jų amžių, juos žieduoti. „Testas truko neilgai ir iš Kauno jau išvykau kaip oficialus žieduotojasׅ“, – pasakoja pašnekovas.
Pasak jo, tuo metu visoje Lietuvoje buvo apie 70 mėgėjų žieduotojų, o dabar tokių kaip jis likę tik apie 30.
Žiedavimas, anot pašnekovo, nepigus hobis – kainuoja kasmet keičiami paukščių gaudymo tinklai, tačiau daugiausia ši veikla atima kito resurso – laiko. Pavasarį ornitologui tenka važinėti po rajoną ieškant jauniklių, o rudenį – ženklinti vienas po kito į tinklus įkliuvusius migrantus. Juolab didžiausio uždarbio – pranešimo apie aptiktą sužieduotą paukštį – žieduotojai sulaukia gana retai.
Solidi patirtis
Šiuo metu tauragiškis teigia sužiedavęs beveik 20 tūkst. įvairių paukščių.
Kurį laiką ornitologas žiedavo daugiausia lizduose ir inkiluose aptiktus jauniklius, tačiau vėliau iš užsienio ėmė pirkti specialius tinklus, skirtus migruojantiems paukščiams gaudyti, ir juos įsirengė visai greta savo namų.
„Gyvenu geroje vietoje – beveik Tauragės centre, tačiau netoli upės Jūros, kur ji kaip tik daro lanką. Tad mano namų apylinkėse gyvena išties nemažai paukščių“, – teigia vyras.
Sparnuočius tauragiškis pažįsta ne tik iš išvaizdos – geba atskirti pagal balsą ir iš skrydžio ypatybių. Pasitaiko, kad rūšį tenka nustatyti skaičiuojant paukščio plunksnas ant sparno. Na, o maloniausia, kai tenka atsiversti knygą ir susipažinti su dar nepažįstama rūšimi.
Atperka įdėtas pastangas
Be jau minėtos pilkosios gervės, A. Katkus gali pasigirti dar keletu toli nuo Lietuvos aptiktų jo sužieduotų paukščių.
„Viena įspūdingiausių istorijų – mano sužieduoto juodojo strazdo kelionė. Pagavau jį kovo mėnesį kaime Tauragės rajone, o tų pačių metų spalį gavau pranešimą, kad paukštis rastas Didžiojoje Britanijoje, – jį sumedžiojo katinas. Kelias, kurį strazdas nuskrido, – apie 1 800 km. Tai iki šiol toliausiai numigravęs juodasis strazdas Lietuvoje, – pasakoja vyras.
Dar viena žinia pasiekė iš Portugalijos – čia aptikta 3 000 km nulėkusi A. Katkaus sužieduota liepsnelė. Įspūdingas ne tik jos nuskristas atstumas – stebina ir tai, kad liepsnelę portugalai užfiksavo 2018 m., bet duomenis Lietuvos paukščių žiedavimo centrui perdavė tik praėjusiais metais.
Na, bet tikram ornitologijos entuziastui, koks ir yra A. Katkus, svarbiausia, kad ši informacija pasiekė žiedavimo centrą ir bus vertinga tiek moksliniu, tiek praktiniu požiūriu ir, be kita ko, bus naudinga patiems paukščiams.
Naujausi komentarai