Montanos karjere nugaišo tūkstančiai žąsų

Šių migruojančių paukščių galėjo žūti daug daugiau, bet teritorijos valdytojų veiksmai padėjo išvengti dar didesnės nelaimės, antradienį sakė kasybos kompanijos „Montana Resources“ aplinkosaugos vadybininkas Markas Thompsonas (Markas Tompsonas).

Už karjerą „Berkeley Pit“ Bjute ši kompanija yra atsakinga drauge su „Atlantic Richfield Co.“. Karjeras, kuriame yra apie 170 mlrd. l vandens, yra įtrauktas į JAV vyriausybės užterštų vietovių valymo programą „Superfund“.

Pasak M. Thompsono, liudininkai sakė, kad lapkričio 28 d. karjeras atrodė kaip „700 akrų (280 ha) baltų paukščių“.

Nuo tada „Montana Resources“ ir „Atlantic Richfield Co.“ darbuotojai prožektoriais, triukšmu ir kitokiais dalykais baido paukščius nuo vandens ir trukdo kitiems nutūpti karjere.

Kompanijos apskaičiavo, kad daugiau kaip 90 proc. paukščių iki lapkričio 29-osios ryto buvo nubaidyti.

Darbuotojai buvo gavę išankstinį pranešimą apie atskrendantį snieginių žąsų būrį – juos informavo ne tarnybos metu už maždaug 40 km buvęs „Montana Resources“ darbuotojas, kuris pranešė, kad ties Anakonda skrenda maždaug 25 tūkst. žąsų.

„Atidavė širdį ir sielą“

„Negaliu adekvačiai akcentuoti, kiek paukščių tą vakarą buvo Bjute, – sakė M. Thompsonas. – Skaičiai viršija viską, ką esame patyrę per 21-erius stebėjimų metus.“

„(Darbuotojai) padarė neįtikimų dalykų, kad išgelbėtų daugybę paukščių, ir tikrai atidavė tam širdį ir sielą. Jie padarė viską, ką tik galėjo sugalvoti“, – sakė jis.

Paprastai per metus pro Bjutą praskrenda 2–5 tūkst. snieginių žąsų, įskaitant pavasario ir žiemos migracijas, sakė M. Thompsonas.

Žuvusių paukščių skaičius buvo apskaičiuotas pagal vaizdą iš bepiločių skraidyklių ir lėktuvų.

Pasak M. Thompsono, federalinės ir valstijos agentūros dar tikslina žuvusių paukščių skaičių. Vis dėlto bendrovė prognozuoja, kad bendras skaičius daug kartų viršys 1995 metais patirtus nuostolius, kai žuvo 342 paukščiai ir buvo pradėtos taikyti priemonės paukščiams nuo toksiško vandens apsaugoti.

„Kai kurie dalykai, su kuriais šį kartą eksperimentavo „Montana Resources“ ir „Atlantic Richfield Co.“, buvo sėkmingi“, – sakė M. Thompsonas, kuris nurodė, kad šios priemonės gali būti įtrauktos į apsaugos planą, jei joms pritars JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA).

Kompanijos nori įtraukti naujas technologijas, tokias kaip bepiločių skraidyklių naudojimas.

Jos taip pat aiškinsis, kokios aplinkybės nulėmė tokią vėlyvą tūkstančių paukščių migraciją ir susidūrimą su pūga – tokiu metu, kai „Berkeley Pit“ buvo vienintelis atviras vandens telkinys rajone.

Vakarų Montanos universiteto profesorius, ornitologas Jackas Kirkley (Džekas Kirklis) Bjute leidžiamam laikraščiui „The Montana Standard“ sakė, kad pastarosios švelnesnės žiemos neskatina paukščių anksti išskristi į pietus, o kai kurie paukščiai apskritai lieka vietose, kuriose žiemai niekada nepasilikdavo. Jis pažymėjo, kad žemyne yra 4–6 mln. snieginių žąsų ir kai kas mano, kad populiacija gali būti per didelė.

„Montana Resources“ ir „Atlantic Richfield Co.“ gali būti skirtos baudos, jeigu EPA nustatys, kad jos nesilaikė paukščių vaikymo programos, nors M. Thompsonas užtikrino, kad pastangos buvo adekvačios.