Maisto švaistymas teršia daugiau nei aviacijos sektorius

Įspūdingi skaičiai

Šiais metais Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos (UNEP) paskelbtos maisto atliekų indekso ataskaitos duomenimis, visame pasaulyje prarandama, arba iššvaistoma, penktadalis maisto. Apskaičiuota, kad bendros maisto praradimo ir švaistymo sąnaudos pasaulinėje ekonomikoje sudaro maždaug apie 910 mlrd. eurų.

Naujausiais šių metų Europos statistikos departamento duomenimis (EUROSTAT), ES kasmet susidaro daugiau nei 59 mln. t maisto atliekų, t. y. 132 kg vienam gyventojui

„Namų ūkiuose susidaro daugiau nei pusė visų ES maisto atliekų EUROSTAT ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui tenka apie 142 kg maisto atliekų per metus, iš kurių apie 70 susidaro namų ūkiuose“, – liūdna statistika dalijasi VILNIUS TECH Tvarumo centro ekspertė doc. dr. Aušra Zigmontienė.

Prarandame nesuvartodami

Dažnai girdime kalbant, kad pasaulyje trūksta maisto išteklių. Tačiau pasaulinis badas nesusijęs su maisto trūkumu. Jo gaminama ir užauginama pakankamai, kad būtų pamaitinti visi planetos žmonės.

„Daugelyje išsivysčiusių šalių daugiausia maisto iššvaistoma virtuvėje:  maisto ruošimo procese ar kai jau paruošti patiekalai nesuvalgomi iki galo, arba kai maisto produktai genda šaldytuvuose ar virtuvės spintelėse.

Retas susimąsto, kad, švaistydami maistą, eikvojame ir vandenį, naudojamą jam augti, laistyti ir apdoroti.

Besivystančiose ir karštesnio klimato šalyse maistas švaistomas dėl aplinkos sąlygų ne tik ūkiuose, bet ir nuimant derlių. Tai lemia netinkamos sandėliavimo sąlygos ar ūkiuose atsirandantys kenkėjai, dėl kurių kartais prarandama ir nemaža derliaus dalis. Šiose šalyse laukams prižiūrėti, derliui nuimti trūksta technologijų, tad ūkininkai tiesiog priversti žiūrėti, kaip jų užauginti produktai pūva ar naikinami kenkėjų“, – pasakoja docentė.

Nemažai maisto prarandama arba iššvaistoma visoje maisto tiekimo grandinėje: ūkyje, perdirbant ir gaminant, parduotuvėse, restoranuose ir valgyklose, namuose.

Maisto švaistymo priežasčių yra nemažai, pavyzdžiui, impulsyvus pirkimas dėl mažmeninės prekybos akcijų – kas iš mūsų nėra pasinaudoję tokiu pasiūlymu, kaip „vieną perki – antrą gauni nemokamai“?

Prisideda ir netinkamas maisto produkto pakuotės dydis ir datos žymėjimas ant pakuotės, pavyzdžiui, „Geriausias iki...“ „Toks žymėjimas tikrai nereiškia, kad maistas po šios datos nebetinkamas ar nesaugus vartoti. Atliktas Europos Komisijos tyrimas atskleidė, kad geriau suprasdami etiketes galime padėti sumažinti maisto švaistymą iki 10 proc.“, – sako  mokslininkė.

Prie maisto švaistymo ir praradimo mažinimo puikiai prisideda „Maisto bankas“. Šios organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad 2023 m. nuo išmetimo iš̌saugojo 6 678 t maisto, o didž̌iausią isšsaugoto maisto dalį̨ – 77 proc. – sudarė produktai, kurie buvo surinkti iš̌ prekybos tinklų̨.

Eikvojami ištekliai

„Retas susimąsto, kad, švaistydami maistą, eikvojame ir vandenį, naudojamą jam augti, laistyti ir apdoroti, o tai gali pakenkti vandens tiekimui ir ekosistemoms. Pavyzdžiui, 1 kg jautienos pagaminti reikia apie 15 tūkst. l vandens, o vienam kilogramui ryžių – 2,5 tūkst. l. 1 kg makaronų pagaminti reikia daugiau nei 2 tūkst. l vandens, o 1 kg obuolių užauginti ir pateikti vartotojui – 700 l. Auginant maistą, kuris iššvaistomas, sunaudojama iki 21 proc. gėlo vandens ir 18 proc. dirvožemio, o tai neigiamai veikia ir biologinę įvairovę, kadangi dirbamos žemės plotai didinami vis labiau naikinant miškus ir pievas. Be to, atsižvelgiant į pasaulinį maisto transportavimą, sunaudojama daug naftos, dyzelino ir kito iškastinio kuro“, – pasakoja doc. dr. A. Zigmontienė.

Skaičiuojama, kad maisto praradimas ir atliekos išmeta iki 10 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbtais duomenimis, maisto praradimas ir švaistymas sudaro apie 4,4 gigatonos šiltnamio efektą sukeliančių dujų per metus. Tai beveik penkis kartus daugiau, nei bendras išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su aviacijos sektoriumi.

Kaip galime sumažinti?

Mokslininkė doc. dr. A. Zigmontienė pataria pradėti nuo paprastų žingsnių, kurie padės išvengti maisto švaistymo:

susiplanuokite, ką gaminsite per savaitę. Apžiūrėkite, kokių maisto atsargų turite savo šaldytuve, spintelėse ir apgalvokite, kokiems patiekalams ruošti tai galite panaudoti;

apžiūrėkite, kuriuos maisto produktus, vaisius, daržoves būtina sunaudoti, kad vėliau jie nesugestų ir nereikėtų išmesti į atliekų konteinerį. Tyrimai rodo, kad būtent vaisių ir daržovių, kaip nebetinkamų naudoti, išmetama daugiausia. Reguliari šaldytuvo ir maisto spintelių revizija padeda ne tik planuoti meniu, bet ir gali labai žymiai sumažinti išmetamo maisto kiekį;

prieš eidami į parduotuvę, sudarykite maisto produktų sąrašą, kurių reikės per savaitę;

pasistenkite suskaičiuoti, kiek jūsų šeima ar jūs suvalgysite vieno ar kito patiekalo ir gaminkite tik tokį kiekį;

jei po pagamintų pietų ar vakarienės liko maisto, neskubėkite išmesti, bet pasitelkite kūrybiškumą ir šiuos likučius panaudokite kitam patiekalui pagaminti. Ieškant receptų tikrai pagelbės visagalis internetas;

ne mažiau svarbu – tinkamai laikyti maisto produktus namuose. Nuo to priklauso, kiek laiko nusipirkti maisto produktai išliks švieži ir kokybiški;

peržvelkite maisto produktų etiketes ir atkreipkite dėmesį į laikymo sąlygas ir iki kada produktą reikia suvartoti. Na, o jei matote, kad nesuvartosite ir produktą dar galima užšaldyti, jį visuomet bus galima suvartoti vėliau.