Įminta paslaptis, kodėl laukinė gyvūnija baidosi elektros linijų

Tyrimas parodė, kad elektros perdavimo linijos daugeliui gyvūnų atrodo kaip švytinčios ir blyksinčios juostos. Jis kelia mintį, kad pilonai ir laidai veikia laukinę gamtą.

Atradimas turi pasaulinę svarbą

Mokslininkai žinojo, kad daugelis gyvūnų vengia elektros perdavimo linijų, bet priežastys buvo neaiškios, nes tai nėra neperžengiami fiziniai barjerai. Naujas supratimas, kiek daug rūšių regi UV šviesą – kuri žmonėms nematoma – atskleidė elektros linijų keliamą vizualinį poveikį.

„Tai buvo didelis netikėtumas, bet manome, kad dauguma gyvūnų mato UV šviesą – sakė prof. Glenas Jeffery`is, regos specialistas iš UCL. – Nėra priežasčių manyti, kad šis reiškinys nevyksta visame pasaulyje.“

Dr. Nicolasas Tyleris, ekologas iš UIT Arkties universiteto Norvegijoje, kitas tyrimo grupės narys, sakė: „Blyksniai pasirodo atsitiktiniu laiku atsitiktinėse vietose, todėl elektros perdavimo linijos nėra pilkos ir pasyvios, bet atrodo kaip šviesos blyksnių linijos.“

Jis sako, kad atradimas turi pasaulinę svarbą: „Gyvenamųjų vietų praradimas ir fragmentacija dėl infrastruktūros plėtros yra pagrindinė pasaulinė grėsmė biologinei įvairovei – absoliučiai svarbiausia. Keliai visada susilaukdavo ypatingo dėmesio, bet dabar elektros perdavimo linijos atsiduria kenkėjų sąrašo viršuje.“ Elektros linijų vengimas gali kliudyti migracijos keliams, poravimosi teritorijomis ir ganyklomis tiek žvėrims, tiek ir paukščiams.

Atliko skrodimus ir paaiškėjo įdomus faktai

Zoologijos soduose ir skerdyklose atliktų dešimčių žinduolių rūšių, tarp kurių galvijai, katės, šunys, žiurkės, šikšnosparniai, okapijos, raudonosios pandos ir ežiai, skrodimai parodė, kad jų akys geba matyti UV spindulius. Sąraše ir šiaurės elniai, o nauji žurnale Conservation Biology publikuoti darbai rodo, kad gyvūnai, kurių akys prisitaikiusios prie tamsių arktinių žiemų, ypač jautrūs UV šviesai. UV rega padeda elniams rasti augalus po sniegu, bet viduržiemį jų platūs vyzdžiai ir jautrios akys reiškia, kad elektros perdavimo linijos atrodo itin ryškiai.

Elektros linijų vengimas anksčiau buvo aiškinamas aplink ją iškertamu miško koridoriumi, kuriame gyvūnus lengvai pastebi plėšrūnai.

Bet šis paaiškinimas netinka bemiškei šiaurės Norvegijos tundrai, kur 220  000 šiaurės elnių gano 7 000 piemenų samių. „Dabar šiaurės Norvegijoje planuojama nutiesti 300 km ilgio elektros perdavimo liniją, – sakė N. Tyleris. – Šis naujas tyrimas paskatins energijos kompanijas tartis su ganytojais, kur geriau tiesti liniją.“

Kalbėdamas apie visą pasaulį, N. Tyleris paminėjo: „Yra šimtai pavyzdžių, kai gyvūnai vengia elektros linijų. Dabar žinome, kad ne tik plynai iškirsti koridoriai išduoda plėšrūnams, bet tuo pat metu dar ir tas prakeiktas daiktas blyksi.“

Sprendimas – dengti kabelius

G. Jeffery`io teigimu, visų elektros kabelių užkasimas būtų nerealistiškai brangus, tačiu pridūrė, kad viena mintis būtų uždengti kabelius elektrai nelaidžiu šarvu. UV šviesa, sukeliama aplink kabelius orą jonizuojančios elektros, yra pagrindinis elektros kompanijų nuostolių šaltinis ir taip pat sukelia kai kada girdimą šnypštimą ar traškesį.

Elektros kompanijos jau naudoja prie sraigtasparnių pritvirtintas UV kameras jėgos kabelių stebėjimui, kadangi blyksniai gali būti ankstyvas laidumo problemų ženklas, bet kameros fiksuoja tik labai siaurą UV spindulių ruožą. „Gyvūnai mato visą diapazoną, tad jų regimos šviesos intensyvumas daug didesnis, nei regimas, skrendant sraigtasparniu,“ – sakė G. Jeffery`is.

Naująjį tyrimą finansavo JK Biotechnologijos ir biologijos mokslų tyrimo taryba.