Festivaliuose linksminasi ir kenkėjai: kaip nuo jų apsisaugoti?

Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pataria vengti uodų, erkių, musių ir kitų vabzdžių mėgstamų vietų.

1. Kenkėjus vilioja vandens telkiniai

Vieni iš įkyriausių vasaros malonumų gadintojų yra uodai, mašalai ir sparvos. Šių kraujasiurbių įkandimus lydi skausmas, niežėjimas ir patinimas.Didžiausi kraują siurbiančių skrajūnų būriai sutinkami netoli vandens telkinių.

Kraujasiurbiai kiaušinėlius deda stovinčiame ar lėtai tekančiame vandenyje, drėgnose miško vietose, tarp akmenų upėse. Todėl festivalių stovyklautojams rekomenduojama palapines statyti kuo toliau nuo vandens – uodų, mašalų ir sparvų veisyklos.

„Vos saulei nusileidus į medžioklę išsiruošia uodų patelės – jas labiausiai vilioja šiluma, drėgmė, kvepalų, higienos priemonių kvapai. Sparvos dažniau sutinkamos miškingose vietovėse. Prie žmogaus jos priskrenda nezvimbdamos, puola dideliais būriais ir gelia taip, kad net po įkandimo ima tekėti kraujas. Po daugybinių kraujasiurbių įkandimų gali net sukilti temperatūra, sutrikti kvėpavimas, pakisti pulsas“, – įmonės vadovė Margarita Kutkaitė.

2. Šiukšliadėžėse puotauja musės

Po masinių renginių ar stovyklavimo gamtoje neretas skundžiasi sutrikusia žarnyno veikla neįtardamas, kad negalavimų priežastis – musė.

„Musės dažniausiai zuja aplink šiukšliadėžes, kuriose gausu įvairaus maisto. Šie vabzdžiai platina parazitinių kirmėlių kiaušinėlius, dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, tuberkuliozės, poliomelito ir kt. ligų sukėlėjus. Gyventojai vis dar linkę nekreipti dėmesio į šias zvimbiančias skraiduoles – pabaido ranka ir tiek, o vėliau kenčia nuo skrandžio skausmų, viduriavimo, vėmimo ir kt.“, – pasakoja M. Kutkaitė.

Ant mėsos, duonos, daržovių ar kitų produktų nutūpusi musė atryja suvalgytą maistą ir vėl jį suvartoja, palikdama milijonus mikroorganizmų, padėdama šimtus kiaušinėlių, iš kurių nepraėjus nė porai valandų išsirita lervos.

Laiką leidžiant gamtoje rekomenduojama šiukšles laikyti sandariai užrištuose maišuose, pastatyti toliau nuo stovyklavietės. Maistas turėtų būti laikomas uždaruose induose – uždengti lėkštute nepakanka, kadangi maistą užuodusi musė sugebės rasti plyšį.

3. Gėrimai ir saldumynai – širšių desertas

Kol festivalio metu linksminamasi, užkandžiaujama, progos pasmaguriauti nepraleidžia ir širšės.

„Į nesandariai uždarytus indelius su uogomis, vaisiais, sausainiais neretai įskrenda širšės ir ima puotauti. Sudrumstę širšių ramybę, galite būti skaudžiai sugelti. Širšė gali gelti ne kartą, įkandimai skausmingi, iššaukiantys patinimus, niežėjimą, alergiškiems žmonėms – sunkią anafilaksinę reakciją, pavojingą gyvybei. Dažnai pasitaiko atvejų, kai širšė praryjama geriant saldžius gaivinamuosius ar alkoholinius gėrimus. Tokie atvejai pavojingi net ir nealergiškam žmogui, nes vietinės reakcijos metu patinimas užblokuoja kvėpavimo takus“, – tikina M. Kutkaitė.

Ekspertė pataria būti apdairiems ir sėdantis ant žolės, vaikštant mišku, susiruošus miegoti palapinėje – įsibrovus į širšių, širšuolų teritoriją įgėlimai neišvengiami.

4. Aukštoje pievoje tyko erkės

Trumpalaikei apsaugai nuo vabzdžių kenkėjų kontrolės ekspertai rekomenduoja naudoti vaistinėse ar prekybose centruose pardavinėjamas purškiamas ar tepamas atbaidomąsias medžiagas, spirales, žvakes ir kt. Deja, apsisaugoti nuo erkių labai sunku, kadangi valstybės lygmeniu nėra atliekamas šių vabzdžių naikinimas, o legalios cheminės medžiagos, kuria būtų galima purkšti pievas, miškus ir taip naikinti erkes, nėra.

„Lietuvoje nėra registruota cheminių medžiagų, kuriomis galima mažinti erkių populiaciją. Erkės tyko aukštoje žolėje, miškingose vietose. Siekiant sumažinti riziką, festivalių organizatoriams rekomenduojama pašalinti miško, sodo atliekas, sugrėbti senus lapus ir kitą augmeniją, nuolat pjauti žolę, prieš renginius cheminėmis medžiagomis, atbaidančiomis vabzdžius, išpurkšti pavėsines. Festivalių dalyviams reikėtų išsitepti ar išsipurkšti repelentais, juos naudoti pagal gamintojo instrukcijas. Įsisiurbus erkei, ją reikia nedelsiant ištraukti ir mažiausiai dvi savaites stebėti savo sveikatą“, – pataria M. Kutkaitė.