Šiomis dienomis subtropinio ir tropinio klimato vandenyse galima rasti apie 300 rūšių. Gyvena šie padarai nuo koralinių rifų iki vandenynų dugno.
Mėlynas kraujas
Aštuonkojai turi mėlyną kraują. Ne dėl to, kad jie kilmingi, bet dėl vario. Skirtingai nei daugelis kitų jūrinių bestuburių, aštuonkojai medžiagų apykaitą vykdo itin greitai.
Tam jiems reikalingas didelis deguonies kiekis. Iš vario gaminamas hemocianinas itin efektyviai krauju transportuoja reikalingą deguonį, kai jo kiekis mažas, o temperatūros – žemos.
Štai žmogaus kraujas raudonas, nes mūsų kūnas pasitelkia iš geležies gaminamą hemoglobiną.
Trys širdys
Aštuonkojai turi tris širdis. Dvi iš jų skirtos per žiaunas pumpuoti kraują, o trečioji varinėti jį po organus. Aštuonkojams plaukiojant, trečioji, kraują varinėjanti širdis, nustoja veikti.
Būtent todėl šiems gyviams daug labiau patinka ropojimas – plaukimas juos vargina.
Rašalas
Daugelis aštuonkojų gali išvengti pavojaus išskirdami debesį rašalo ir staigiai pasprukdami. Savo rašalo maišeliuose jie gamina melaniną. Šios medžiagos turi ir žmogus, plaukuose ir odoje.
Aštuonkojai šalia melanino gamina ir tirozinazę. Pastaroji medžiaga nudegina pavojų keliančio plėšrūno akis, paralyžuoja uoslės ir skonio receptorius. Tad aštuonkojo rašalo maišelis atlieka kelias svarbias, gynybines funkcijas.
Nuodai
Visi aštuonkojai, sepijos ir kai kurie kalmarai yra nuodingi. Tačiau pavojų žmonėms gali kelti tik Australijoje gyvenantis mėlynžiedis aštuonkojis.
Savo nuodus aštuonkojis aukai įleidžia per snapą. Auka tampa paralyžiuota, kitaip grumtynių metu galėtų sužeisti aštuonkojį. Įšvirkšti nuodai pradeda ir virškinimo procesą.
Mokslininkai atrado, kad šiuose nuoduose yra proteinų, panašių į tuos, kuriuos gamina keturdantės pūsliažuvės, dvidantės pūsliažuvės ir kai kurios nuodingos gyvatės.
Spalvų keitimas
Aštuonkojai, kaip ir kalmarai ar sepijos, yra tikri kamufliažo meistrai, mat gali keisti kūno spalvas, šviesumą, raštus ir net tekstūrą. Tą jie daro norėdami pasislėpti arba patraukti galimo partnerio dėmesį.
Toks gebėjimas išmušė mokslininkus iš vėžių, nes galvakojų akys turėtų nematyti spalvų. Štai žmogus turi trijų tipų spalvų receptorius, kurių dėka gali matyti raudoną, mėlyną, žalią ir šių spalvų mišinius. Galvakojai teturi vieną receptorių.
Tačiau atkreipus dėmesį į jų varpelio formos vyzdžius, paaiškėjo atsakymas į mįslę.
Teigiama, kad vyzdžiai atlieka prizmės funkciją ir baltą šviesą gali perlaužti į visas vaivorykštės spalvas.
Keisdamas savo akies obuolio formą, aštuonkojis gali matyti skirtingas spalvas.
Daugiafunkcinės rankos
Dėl milžiniško nervų tinklo, aštuonkojis su savo rankomis gali daryti skirtingus dalykus, tuo pačiu metu. Šie nervų raizginiai, kuriuos galima rasti kiekviename čiuptuve, yra tarsi mini-smegenys, kontroliuojančios galūnes.
Susirangančios ir atsirangančios rankos turi po 2 tūkstančius individualiai judančių siurbtukų, jose yra du trečdaliai aštuonkojo neuronų.
Siurbtukai turi cheminius jutiklius, kurie geba ne tik liesti, bet ir jausti skonį, kvapą.
Tad kol aštuonkojis susitelkia į medžioklę, jo rankos nuolat juda, tikrina vandenį, vandenyno dugną, landžioja po koralų olas, tarpus, kartais net atveria sugautą moliuską.
Protas
Aštuonkojai yra išskirtiniai tarp galvakojų ir bestuburių, nes turi milžiniškas smegenis. Jų dėka gyvis geba rasti kelią labirintuose, spręsti problemas, atsiminti, nuspėti, naudoti įrankius ir į dalis išrinkti absoliučiai viską – nuo krabo iki spynos.
Visi paminėti gebėjimai naudojami medžioklėje.
Kai kurie akvariumų darbuotojai, kurie prižiūri aštuonkojus, juos skatina stimuliuojančiais užsiėmimais. Naudojami tie patys metodai, kaip ir jūriniams žinduoliams.
Dažniausiai tai būna įvairūs žaislai, skanėstai, kartais pateikiami medžiokliniai galvosūkiai – į užsuktą stiklainį įdėtas gardėsis.
Jie išlipa į krantą
Aštuonkojai gali išlipti iš vandens. Naktimis, kai būna atoslūgis ir žemos bangos, kai kurios rūšys išropoja iš vandens ir medžioja lengvą kąsnį: krabus, vėžiagyvius, moliuskus.
Tačiau krante aštuonkojai gali išbūti vos kelias minutes.
Dėl žemės traukos ir be vandens jiems sudėtinga judinti bekaulį kūną. Be to, jie turi didžiulį deguonies poreikį, o krante kvėpuoja tik per drėgną odą, todėl neilgai trukus vėl ropoja į jūrą.
Naujausi komentarai