Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas oficialų prašymą suteikti Palestinos valstybei Jungtinių Tautų (JT) visateisės narės statusą pateiks penktadienį 15 val. 35 min. Grinvičo (18 val. 35 min. Lietuvos) laiku, pranešė vienas aukštas palestiniečių pareigūnas.

Palestiniečių pasiuntinys prie JT Riyadas Mansouras ketvirtadienio vakarą patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad M.Abbasas įteiks šį laišką per penktadienio rytą planuojaną surengti susitikimą su Jungtinių Tautų vadovu Ban Ki-moonu.

Nusivylęs dėl įstrigusio Artimųjų Rytų taikos proceso, M.Abbasas nusprendė nestabdyti savo pastangų užtikrinti palestiniečių valstybės visateisę narystę Jungtinėse Tautose, nors tokiam žingsniui įnirtingai priešinasi Izraelis ir Jungtinės Valstijos.

Vašingtonas, kuris yra nuolatinis JT Saugumo Tarybos narys, pareiškė vetuosiantis bet kokį palestiniečių mėginimą įteisinti savo valstybingumą.

Kad Palestina būtų priimta į Jungtines Tautas kaip visateisė valstybė, Saugumo Taryboje ji turi surinkti bent devynis iš 15 balsų.

Palestiniečiai taip pat gali kreiptis į JT Generalinę Asamblėją, tačiau ši Palestinai gali suteikti tik neprisijungusios stebėtojos statusą. Kita vertus, šis žingsnis negali būti vetuojamas.

Tuo tarpu JT užkulisiuose Niujorke tęsėsi karštligiška diplomatinė veikla: Artimųjų Rytų diplomatinio ketverto susitikimas užsitęsė iki vėlaus ketvirtadienio vakaro siekiant sukurpti kompromisinį sprendimą.

„Ketverto pasiuntiniai šiandien posėdžiavo kelias valandas. Jie toliau konstruktyviai dirba ir vėl susitiks šį vakarą arba rytoj (penktadienį) iš ryto“, - sakė vienas JAV pareigūnas, prašęs neviešinti jo vardo.

„Tebesame sutelkę dėmesį į palaikymą ir pagalbą izraeliečiams ir palestiniečiams grįžti prie derybų“, - pridūrė jis.

Tačiau palestiniečiai, regis, nesusiviliojo pažadais atnaujinti derybas ir reikalaus pripažinti jų valstybingumą, kurio buvo siekiama ištisus dešimtmečius.

JAV prezidentas Barackas Obama kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje tvirtino, jog vienintelis kelias į tvarią taiką būtų sprendimas atnaujinti derybas su Izraeliu, kurios nutrūko prieš metus, kai žydų valstybė atnaujino nausėdijų statybas.

Tačiau ši kalba išprovokavo įpykusių palestiniečių demonstracijas Vakarų Krante ir Gazos Ruože. Protestuotojai kaltino B.Obamą taikant dvejopus standartus: JAV prezidentas gyrė Arabų pavasario pasiekimus, tačiau tuo pat metu siekė sužlugdyti palestieničių svajones.

B.Obamos kalba „neatitinka palestiniečių vilčių įgyti laisvę ir nepriklausomybę, kurią JAV administracija pripažįsta visoms tautoms, išskyrus palestiniečius“, - sakė palestiniečių vyriausiasis derybininkas Saebas Erakatas.

„Nepaisant šios nesąžiningos pozicijos ir viso spaudimo, prezidentas Abbasas rytoj pateiks prašymą priimti Palestinos valstybę į JT per Saugumo Tarybą“, - pažymėjo jis.

Panašu, kad JAV administracija ketvirtadienį nesureikšmino fakto, jog M.Abbasas ignoruos jos raginimus atsisakyti pastangų įgyti JT narystę.

„Manau, svarbu pažymėti - kad ir kas nutiktų rytoj Jungtinėse Tautose, mes sutelksime dėmesį į kitą dieną“, - aiškino JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.

„Toliau dirbu su (suinteresuotomis) šalimis, siekiant įgyvendinti tikslą, kurį palaiko Jungtinės Valstijos - tai yra, dviejų valstybių sprendinį“, - pridūrė ji žurnalistams.

JAV „negailės pastangų ir išmėgins visas galimybes, kad tai pasiektume“, sakė ji.

M.Abbasas penktadienį taip pat ketina pasakyti kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje ir greitai išvykti iš Niujorko į Palestiniečių Teritorijas tartis dėl tolesnių žingsnių.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kuris paragino M.Abbasą surengti derybas Niujorke, taip pat kreipsis į JT Generalinę Asamblėją penktadienį, veikiausiai po pietų.

Jeigu palestiniečiai pateiks prašymą dėl JT narystės, jis būtų perduotas Saugumo Tarybai, nors JAV žada blokuoti šį procesą.

M.Abbaso diplomatinis patarėjas Majdi al Khaldi sakė, jog palestiniečiai įsitikinę, kad jiems pavyks surinkti pakankamai balsų Saugumo Taryboje.

Tačiau jis atskleidė: „Trys Saugumo Tarybos narės yra spaudžiamos amerikiečių“ - „Bosnija ir Hercegovina, Gabonas ir Nigerija“.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasiūlė, kad palestiniečiams galėtų būti laikinai suteiktas prie JT neprisijungusių stebėtojų statusas, taip pat būtų nustatytas naujų derybų tvarkaraštis, užsibrėžus tikslą, kad taikos sutartis būtų pasirašyta per metus.

Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy savo kalboje Jungtinėse Tautose paragino Izraelį ir palestiniečius atnaujinti tiesiogines derybas.

„Dabar tiesioginių derybų tarp Izraelio ir Palestinos Autonomijos atnaujinimas yra didžiausias prioritetas“, - nurodė jis.

ES, kuri kartu su JT, JAV ir Rusija sudaro Artimųjų Rytų diplomatinį ketvertą, yra giliai įsitraukusi į šį taikos procesą, sakė H.Van Rompuy.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas neatskleidė, kaip jo šalis balsuotų dėl Palestinos valstybingumą galinčios įtvirtinti rezoliucijos, tačiau teigė, kad palestiniečiai turi teisę į savo valstybę, o Izraelis - į savo saugumą.

„Taika ateis tik tuomet, kai palestiniečiai ir izraeliečiai susės ir kalbėsis vieni su kitais, kurs kompromisus, stiprins pasitikėjimą ir susitars“, - jis sakė JT Generalinėje Asamblėjoje.

Tuo tarpu Turkija, pastaruoju metu įsivėlusi į diplomatinį konfliktą su Izraeliu, ragino tarptautinę bendruomenę „spausti“ žydų valstybę sudaryti taiką su palestiniečiais.