Andris Bėrzinis, kuris ketvirtadienį įveikė ankstesnį šalies vadovą Valdį Zatlerį ir buvo išrinktas Latvijos prezidentu, politikoje yra palyginti naujas veikėjas, anksčiau pagarsėjęs kaip "turtingiausias šalies pensininkas".

Daugelį nustebinusi pergalė šiuose rinkimuose tapo svarbiu šuoliu 66 metų politiko karjeroje. Iššūkį V.Zatleriui jis oficialiai metė tik gegužės 23 dieną, likus nedaug laiko iki kandidatų registravimo pabaigos.

A.Bėrzinis gimė 1944 metų gruodžio 10 dieną Nytaurėje, kurioje 1958 metais baigė septynmetę mokyklą. 1962 metais Siguldos jis baigė 1-ąją vidurinę mokyklą, o 1971 metais — Rygos politechnikos institutą ir įgijo radiotechniko specialybę.

Laikotarpiu nuo 1970 iki 1988 metų dirbo įvairiose pareigose gamybiniame susivienijime "Elektrons", nuėjo kelią nuo inžinieriaus iki direktoriaus. Nuo 1988 iki 1989 metų buvo Latvijos SSR buitinio aptarnavimo ministro pavaduotojas, nuo 1989 iki 1993 metų -Valmieros Liaudies deputatų tarybos deputatas, taip pat jos vykdomojo komiteto pirmininkas.

Nuo 1990 metų gegužės iki 1993 metų birželio A.Bėrzinis buvo Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1990 metų gegužės 4 dieną balsavo už Latvijos nepriklausomybės deklaraciją. Dalyvavo Latvijos liaudies fronto veikloje - Valmieros rinkimų apygardoje ir ekonomikos komisijoje.

Tuo pat metu A.Bėrzinis mokėsi Latvijos valstybiniame universitete, kuriame 1988 metais gavo ekonomikos fakulteto diplomą pramonės vadybos srityje.

Čia jis įgijo ekonomikos žinių, kurios pravertė, kai Latvija 1991 metais atkūrė nepriklausomybę ir pasuko laisvosios rinkos link.

Nuo 1993 iki 2003 metų A.Bėrzinis buvo "Latvijas Universala banka" (Unibanka) prezidentu, banko "Skandinaviska Enskilda Bank", "АО Unibanka" prezidento patarėju. Nuo 2006 metų lapkričio buvo Latvijos prekybos ir pramonės rūmų prezidentu.

Latvijai 2004 metais įstojus į Europos Sąjungą (ES), sėkmingai veikusį "Unibanka" įsigijo Švedijos bankas SEB.

Šis žingsnis A.Bėrziniui suteikė galimybę baigti karjerą versle ir, kaip skelbė žiniasklaida, gauti didžiausią Latvijoje pensiją - 4 tūkst. latų (beveik 20 tūkst. litų), kai šalyje vidutinis atlyginimas tebuvo 177 latai (apie 800 litų).

Tačiau A.Bėrzinis tvirtina puikiai suvokiantis eilinių Latvijos gyventojų padėtį, dar labiau apsunkintą vyriausybės įvestų griežtų taupymo priemonių. Jis teigė būsiantis idealus prezidentas.

"Jeigu nesugebate pasirūpinti savimi, kaip galite tikėtis pasirūpinti šalimi?" - politikas skelbė per savo rinkimų kampaniją, nesulaukusią didesnio susidomėjimo.

Oficialioje turto ir interesų deklaracijoje A.Bėrzinis nurodė turintis kelių milijonų eurų santaupų ir vertybinių popierių, taip pat nemažai nekilnojamojo turto.

Vienoje televizijos tiriamosios žurnalistikos laidoje praeitą sekmadienį buvo paskelbta, kad A.Bėrzinio pagrindinė rezidencija - didelė užmiesčio vila, esanti už valandos kelio nuo Rygos - buvo oficialiai pastatyta kaip svečių namai ir poilsio kompleksas, iš dalies finansuojas ES lėšomis. Ketvirtadienį A.Bėrzinis pareiškė, kad jokių pažeidimų nebuvo.

2005 metais A.Bėrzinis nesėkmingai kandidatavo į sostinės Rygos savivaldybės deputatus pagal Latvijos žaliųjų ir valstiečių partijos (ŽVP) sąrašą.

Jis taip pat dirbo Latvijos komercijos rūmų ir nacionalinių energetikos įmonės "Latvenergo" valdybose, o pernai spalį buvo išrinktas į Seimą.

Tapęs ŽVP deputatu, jis užmezgė ryšius su šio bloko lyderiu - politiku ir verslininku Aivaru Lembergu, kuris laikomas vienu iš trijų Latvijos oligarchų, užsitraukusių V.Zatlerio rūstybę.

Pasak žaliųjų deputatės Ivetos Grigulės, A.Bėrzinis yra "patikimas, rimtas vyras, kuris gyvenime daug pasiekė".

"Jo kojos tvirtai ant žemės, ir jam neįmanoma plauti smegenų visokiomis ekonomikos teorijomis. Jis yra ekspertas ir nesileis klaidinamas. Tai bus nepaprastai svarbu ateinančius ketverius metus", - pabrėžė įstatymų leidėja.

A.Bėrzinis turi seserį ir du brolius. yra išsiskyręs ir turi tris vaikus. Su dabartine partnere augina vieną vaiką. Turi taip pat du vaikus, gimusius ankstesnėje santuokoje, - dukrą Evą ir sūnų Aigarą.

1998 metais per Norvegijos karaliaus vizitą į Latviją buvo padovanotas Norvegijos Šv.Olafo 4-ojo laipsnio ordinu, 2000 metais gavo Latvijos Trijų Žvaigždžių III laipsnio ordiną ir 1991 metų barikadų dalyvio atminimo ženklą.

Santaupos - pusantro milijono latų

A.Bėrzinio santaupos grynaisiais ir negrynaisiais pinigais - pusantro milijono latų, rodo pareigūno pajamų deklaracija, kurią jis padavė Valstybės pajamų tarnybai, pradėdamas dirbti Seimo deputatu.

Banke "SEB banka"  jis turi negrynaisiais 2 142 587 eurus, 44 667 dolerius, 2195 latus, taip pat 2500 latų ir 2000 eurų grynaisiais.

A.Bėrzinis davė paskolų 687231 latą, 58 750 dolerių ir 405 958 eurus.

Jis turi žemės sklypų Lygatnės, Kolkos, Nytaurės, Drabešių, Liauduonos, Amatos, Krimuldos, Kekavos valsčiuose, taip pat pastatų Lygatnės, Nytaures ir Kolkos valsčiuose, butą Rygoje, kapitalo dalį įmonėje "Valnu nams 11" ir Kajinių ūkį Drabešių valsčiuje.

Ką tik išrinktam prezidentui priklauso 2007 metais pagamintas automobilis "Mercedes Benz ML32", 1992 metų traktorius T25 ir 2000 metų traktorius  МТЗ952.

A.Bėrzinis gauna turbūt didžiausią pensiją Latvijoje - 2007 metais, kai jis tapo pensininku, jo pensija siekė beveik 4900 latų per mėnesį.  

Kaip jau pranešta, ketvirtadienį Seimas išrinko kitu Latvijos prezidentu deputatą A.Bėrzinį. Dabartinio prezidento Valdžio Zatlerio įgaliojimai baigiasi liepos 7 dieną.