M.Kadhafi žūtis žymi naują JAV karo doktrinos sėkmę

Buvusio Libijos lyderio Muamaro Kadhafi smurtinė mirtis tapo dar vienu įrodymu, kad JAV prezidento Baracko Obamos karo strategija yra sėkminga, tačiau tai jam suteikia mažai politinių dividendų prieš nelengvą kovą dėl perrinkimo antrai kadencijai.

B.Obama dabar gali tvirtinti, kad per pastarąjį pusmetį tiesiogiai ar netiesiogiai sunaikino tris didžiausius Amerikos priešus: M.Kadhafi, tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną ir šios organizacijos vieną iš lyderių Jemene Anwarą al Awlaqi.

B.Obama, kurio šalis tebėra įsitraukusi į du karus su musulmoniškomis šalimis, iš pradžių nebuvo linkęs imtis karinių veiksmų Libijoje.

Tačiau jis nusprendė dalyvauti daugelio šalių puolime kartu su NATO sąjungininkėmis Europoje ir keliomis arabų valstybėmis, kai iškilo pavojus, kad M.Kadhafi imsis masiškai žudyti taikius savo šalies gyventojus.

„Būdamas prezidentas, atsisakiau laukti žudynių ir masinių kapaviečių nuotraukų prieš imdamasis veiksmų“, - B.Obama sakė kovą, teisindamas Vašingtono sprendimą pradėti aviacijos ir raketų smūgius prieš M.Kadhafi pajėgas per operaciją, kuriai mandatą suteikė Jungtinės Tautos (JT).

B.Obamos ryžtingas siekis nušluoti JAV priešus karine jėga tikriausiai susilpnins kadaise buvusią respublikonams palankią taktiką - kaltinti prezidentą demokratą tuo, jog jis vangiai rūpinasi nacionalinio saugumo interesais.

Tačiau B.Obamos populiarumo šuolis, kurį apklausos atskleidė po gegužės JAV specialiųjų pajėgų surengtos slaptos operacijos Pakistane, per kurią buvo nukautas O.bin Ladenas, greitai išblėso, rinkėjams labiau nerimaujant dėl pašlijusios šalies ekonomikos.

Tikėtina, kad ir M.Kadhafi likvidavimas bus jau sunkiai beprisimenamas per prezidento rinkimus, kurie vyks ateinančių metų lapkritį.

B.Obamos sprendimas dalyvauti įnirtingame pirmajame puolime prieš Libijos režimo pajėgas, o vėliau perleisti Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai vykdyti pagrindines karines operacijas supykdė kai kuriuos respublikonus, kurie džiaugėsi proga apkaltinti prezidentą, jog jis „vadovauja iš už užnugario“.

Kiti respublikonai puolė priešinga kryptimi, kaltindami prezidentą, jog šis viršijo konstitucijos jam suteiktus įgaliojimus, pasiųsdamas JAV pajėgas be Kongreso pritarimo.

Tačiau B.Obama sakė, jog jis nesiekia įvelti šalies į didelį karą, tik nurodęs surengti riboto masto operaciją, siekiant apsaugoti Libijos civilius gyventojus.

Prezidentas pabrėžė, kad šiame puolime dalyvauja tik oro pajėgos, kad našta dalijamasi su sąjungininkais Europoje ir kad JAV kariai jokiose sausumos operacijose nedalyvaus.

Baltieji rūmai nuolat skelbė, kad M.Kadhafi galiausiai bus nuverstas, nors žiniasklaidos pateikiama informacija dažnai patvirtindavo skeptikų poziciją.

Tačiau galiausiai prezidento komandos nuomonė pasitvirtino.

B.Obama ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai „padarė būtent tai, ką mes ketinome nuveikti Libijoje“.

JAV veiksmai prieš M.Kadhafi, A.al Awlaqi, įtariamus „al Qaeda“ kovotojus Pakistano genčių regionuse ir O.bin Ladeno likvidavimas buvo įvykdyti pasitelkus mirtį nešančias JAV oro pajėgas - naikintuvus ir bepiločius lėktuvus, tačiau nedislokuojant stiprių sausumos pajėgų.

Šios operacijos skyrėsi nuo didžiulių karų Irake ir Afganistane, kurie išsekino JAV, kainavo trilijonus dolerių ir tūkstančius amerikiečių karių gyvybių.

Netgi M.Kadhafi galą tikriausiai nulėmė oro pajėgų veiksmai: manoma, kad NATO naikintuvas arba JAV bepilotis lėktuvas apšaudė buvusį lyderį vežančią automobilių koloną prie jo gimtojo miesto Sirto, todėl sukilėliai sugebėjo jį sučiupti.

„Šiuo atveju Amerika išleido iš viso 2 mlrd. dolerių ir neprarado nei vienos gyvybės“, - pabrėžė viceprezidentas Joe Bidenas.

Libijos scenarijus taip pat atitiko B.Obamos reakciją į kitus Arabų pavasario sukilimus - jog Vašingtonas turi leisti priespaudą kentusiems žmonėms patiems išsikovoti savo laisvę, užuot primetus jiems pokyčius iš šalies.

Tačiau neaišku, ar Libijos scenarijus gali būti pritaikytas kur nors kitur, nes Jungtinės Valstijos atrodo nelinkusios savo karine galia paremti kitų Arabų pavasario sukilimų - pavyzdžiui, Sirijoje.