lyderiai penktadienį susitarė dėl naujos „auksinės taisyklės“, kuri padėtų sumažinti skolas, nors svarbų viršūnių susitikimą temdė ginčai dėl Bendrijos sutarties pakeitimo ir vieningosios valiutos, o Europos centrinis bankas (ECB) perspėjo nesiimsiantis skubiai išpirkinėti skolų.

Dėl sprendimo prašyti šalių laikytis „subalansuotų“ biudžetų, kol jų įsiskolinimo lygis sumažės, buvo sutarta tik „iš principo“, nors siūloma įvesti „automatines pasekmes“ euro zonos šalims, kurios pažeidžia seniai ignoruojamą taisyklę, jog biudžeto deficitas negali būti didesnis negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tuo tarpu šalių „metinis struktūrinis deficitas“ gali siekti 0,5 proc. BVP, o ne būti nulinis, sakoma preliminariuose nutarimuose, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP.

„Struktūrinis“ deficitas apskaičiuojamas atmetus nepaprastuosius veiksnius, tokius kaip skolų išmokėjimas ir ekonominio ciklo veiksniai.

Kita vertus, diskutuojant dėl platesnio „fiskalinio pakto“ - pirmojo žingsnio valstybių mokesčių ir išlaidų vieningo reguliavimo link, dar lieka kai kurių neišspręstų klausimų. Pasak diplomatų, dar reikia suderinti tokio susitarimo teisines detales.

Visą naktį vykusios sudėtingos derybos prasidėjo niūria gaida, kai ECB pirmininko Mario Draghi, kuris dalyvavo prieš viršūnių susitikimą vykusiose derybose su Vokietija, Prancūzija ir aukštais ES pareigūnas, komentarai sukėlė paniką rinkose.

M.Draghi pareiškė, kad laukiami ECB veiksmai, siekiant supirkti smarkiai įsiskolinusių skolų obligacijas būtų „riboti“ ir „laikini“.

Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy penktadienį nurodė, kad šešios šalys, šiuo metu nepriklausančios 17 šalių euro zonai, pasirašys sutartį dėl fiskalinės drausmės griežtinimo, siekiant išspręsti skolų krizę.

„Išvada tokia, jog 17 euro zonos narių ir šešios kitos (šalys) sudarys tarpvyriausybinę sutartį. Dvi kitos šalys dar neturi mandato dalyvauti“, - sakė H.Van Rompuy.