Penkiolika metų. Tiek laiko kurtas naujas lietuviškas filmas "Atsisveikinimas". "Kai pradėjome filmuoti, supratau – užsitepiau sumuštinį, kurio nebegaliu atsikąsti. Per didelis", – prisipažino režisierius Tomas Donela.
Du aktoriai filmo nesulaukė
Pradžia buvo daug žadanti. T.Donela, padedamas lietuvių scenaristo Alvydo Šlepiko ir rumunų dramaturgo Josifo Demiano, parašė filmo scenarijų. 2001 m. šis darbas apdovanotas "Eureka Audiovisuel" antrąja premija, 2002 m. gavo "Nipkow" stipendiją Berlyne, vėliau Sandanso instituto (JAV) su Japonijos transliuotoju NHK buvo atrinktas į geriausių Europos projektų šešetuką. O pirmieji kadrai nufilmuoti tik 2007 m.
Priežastis – banali, bet esminė: menki pinigai, nors filmo rėmėjų sąraše puikuojasi ir Kultūros ministerija, ir privačios bendrovės. "33 aktoriai, 47 filmavimo paros. Tai labai daug ir labai brangu", – po pirmosios filmo peržiūros, surengtos prieš mėnesį, guodėsi T.Donela.
Labiausiai jį jaudino tai, kad užtrukus filmavimo darbams užaugs vienas aktorių – paties sūnus Martynas. Žiūrint filmą nematyti, kad vaikas į juostos pabaigą akivaizdžiai išstypęs. O štai kiti du aktoriai – Vladimiras Jefremovas ir Rimantas Jovas – rekordinį laiką sukto "Atsisiveikinimo" premjeros sulaukti nebespėjo.
Nepavykęs kūrinys?
Kad lietuviškas kinas gali būti komerciškai sėkmingas, neseniai įrodė beveik milijoną litų už bilietus Lietuvos kino teatruose susižėręs Emilio Vėlyvio darbas "Zero 2". Lietuvių kinui nebūdingo, provokuojančio filmo sėkmės žygį nutraukė tik interneto piratai.
Ar šiandien Lietuvos kino teatruose pradėtas rodyti visiškai kitokio žanro "Atsisveikinimas" taip pat pajėgus sutraukti minias žiūrovų?
"Mano subjektyvia nuomone, T.Donelos "Atsisveikinimas" galėtų susirungti su Valdo Navasaičio "Perpetuum mobile" dėl blogiausio ir beprasmiškiausio lietuviško filmo titulo. Bet nuoširdžiai linkiu, kad naujieną pamatytų kuo daugiau žmonių ir objektyviau įvertintų taip ilgai lipdytą ir nepavykusį kūrinį", – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi kino kritikas Edvinas Pukšta.
"Filmo forma man nepatinka – esi priverstas beveik dvi valandas žiūrėti į tą patį veidą. Sakiau tai nuo pat pradžių. Norėjosi kaitos, bet Tomas tvirtai pasirinko kitokią kryptį, – kalbėjo pagrindinio vaidmens atlikėjas aktorius Dainius Kazlauskas. – Bet keista – stebint filmą man nebuvo gėda žiūrėti į ekraną. Man nebuvo nejauku. Tai jau didelis pasiekimas. Ir apskritai į lietuvišką kiną reikėtų žiūrėti atlaidžiau."
Blaškosi po Lietuvą
Atlaidžiau žiūrėti galima, bet prieš seansą patartina bent simboliškai susipažinti su "Atsisveikinimo" siužetu. Kitaip galima ilgai nesusigaudyti, kodėl D.Kazlausko vaidinamas jūreivis Audrius blaškosi po Lietuvą ir lanko ilgiau ar trumpiau mylėtas moteris, sūnų, gimines, bičiulius ir priešus.
Kad tokių kelionių priežastis – nepagydoma liga, ir herojus skuba atsisveikinti bei padėkoti, paaiškėja tik filmui gerokai įpusėjus.
Ilgainiui plačiuosius pasaulio vandenis išmaišiusiam Audriui prašviesėja protas – tai, kas iš tiesų galėjo būti svarbu, jo laukė krante. Laiko nebeliko, bet geriau vėliau nei niekada. O juostos pabaigoje Audrius prisipažįsta esantis laimingas. Vien dėl to, kad viską suspėjo.
Vienam padėkoti nenori
Filme epizodinius vaidmenis atliko būrys žinomų Lietuvos aktorių: Lina Budzeikaitė, Dalia Storyk, Jolanta Dapkūnaitė, Vaidotas Martinaitis, Kristina Kazlauskaitė, Albinas Keleris, Arūnas Sakalauskas, Vytautas Rumšas, Olegas Ditkovskis, Kostas Smoriginas, Džiugas Siaurusaitis, Toma Vaškevičiūtė, Eglė Mikulionytė, Remigijus Vilkaitis ir kt.
"Visiems jiems esu labai dėkingas, kad manimi patikėjo. Išskyrus vieną, kurio tikrai neįvardysiu", – mįslingai tarstelėjo T.Donela.
Kai kurie žinomi aktoriai ekrane šmėkšteli vos kelias sekundes. Bet jau kai šmėkšteli, tai su trenksmu. Pavyzdžiui, buvusios Audriaus žmonos meilužį vaidinantis A.Sakalauskas.
Pagal scenarijų belaukiant D.Kazlausko smūgio, A.Sakalausko ištartas "klausauuuu" nuskambėjo taip natūraliai ir komiškai, kad salė čia pat pratrūko juoku. "Taip norėjosi, kad tokių kadrų filme būtų daugiau", – prisiminęs kolegos baimę gauti į dūdą krizeno D.Kazlauskas. Beje, bijojo A.Sakalauskas visai ne be pagrindo, mat šioje scenoje filmavosi sulaužytu petimi.
R.Vilkaičio benefisas
Didžiausia filmo intriga – iš kultūros ministro kėdės verčiamo R.Vilkaičio vaidmuo. "Atsisveikinime" jis neapdairiai nusifilmavo prieš pasukdamas į politiką. R.Vilkaičio suvaidintas herojus – lifte iš baimės apsišlapinantis pilkas žmogelis.
Dar gerokai prieš filmo premjerą pasigirdo kalbų, kad tapęs ministru R.Vilkaitis pradėjo spausti režisierių iškirpti ne itin prestižinę sceną.
Bet pats T.Donela tai kategoriškai neigia: "Niekada ministras nieko iš manęs neprašė. Jei kada nors būčiau žinojęs, kad R.Vilkaitis taps ministru ir dėl to turėsiu tiek daug problemų, vis tiek būčiau šiam vaidmeniui kvietęs R.Vilkaitį, nes savo darbą jis atliko puikiai."
Kelias sekundes trunkanti scena su R.Vilkaičiu filme iš tiesų liko neiškirpta. Tik suintriguotiems žiūrovams jos teks ilgokai palūkėti – prieš tai visą valandą stebėti liūdno jūreivio Audriaus klajones.
Ragavo emigranto duonos
X Naujo lietuviško filmo režisierius 50 metų T.Donela turi ekonomisto diplomą – baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Diplomą padėjo giliai į stalčių, o studijas pavadino moksline fantastika.
X Pirmąjį filmą "Durys" T.Donela nufilmavo su bičiuliais savo paties bute. Pirmasis jo kūrinys atsiėjo 300 rublių.
X 1987 m. būsimasis režisierius emigravo į Australiją. Norėjo čia įstoti į Australijos kino, televizijos ir radijo mokyklą. Tačiau dvi savaites pavėlavo į priėmimą ir vienus metus praleido autoservise ardydamas mašinas.
X Po dviejų studijų kursų T.Donela turėjo galimybę pasirinkti kuratorių iš garsiausių to meto pasaulio režisierių. Išsirinko Nikitą Michalkovą ir atskrido pas jį į Maskvą.
X Pastaruosius 17 metų Lietuvoje gyvenantis režisierius yra sukūręs filmus "Sonetas" (1989 m.), "Išakėtas krantas" (1992 m.), "Pasiansas" (1995 m.), "Berniukas ir jūra" (2006 m.), 1999 m. įkūrė Donelos studiją.
Naujausi komentarai