Kai žadinamos praeities šmėklos (filmo "Mergina su drakono tatuiruote" recenzija) Pereiti į pagrindinį turinį

Kai žadinamos praeities šmėklos (filmo "Mergina su drakono tatuiruote" recenzija)

2010-08-27 17:56
Skandinaviškas filmas mūsų ekranuose – retas reiškinys. Todėl norisi padėkoti kino platintojams "Incognito films", neieškantiems lengvų kelių į žiūrovų širdis.
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Skandinaviškas filmas mūsų ekranuose – retas reiškinys. Todėl norisi padėkoti kino platintojams "Incognito films", neieškantiems lengvų kelių į žiūrovų širdis ir pristatantiems ryškų mūsų šiaurės kaimynų darbą.

Knyga ir filmas

Daugiaserijiniai filmai didžiuosiuose ekranuose – jokia naujiena. Dar XX a. pradžioje, kai kino rimtu menu beveik niekas nevadino, o apie televiziją mąstė tik fanatiškiausi mokslo genijai, žiūrovai į kino sales buvo viliojami filmų ciklais.

Dažniausiai tai buvo nuotykių filmai: Prancūzijoje beprotiško populiarumo sulaukė kriminaliniai kino serialai "Fantomas" ir "Vampyrai", o amerikiečiai mieliau žiūrėjo vos ne kas savaitę pasirodančius vesternus su pamėgtu laukinių Vakarų kaubojumi Bronko Biliu.

Šiais laikais serialai taip pat sudaro nemažą kino repertuaro dalį. Ir dabar tradiciškai didžiausia tokios produkcijos dalis tenka kriminalinės tematikos siužetams su tais pačiais herojais.

Holivudo studijose štampuojamos produkcijos prisižiūrėjome iki valios (greičiau iki koktumo), o štai skandinaviškų kino serialų specifikos beveik nepažįstame.

Todėl pažintis su švedų rašytojo Stiego Larssono kūryba žada daug malonių akimirkų. Intriguojamų siužetų mėgėjai jas patirs skaitydami "Obuolio" leidyklos leidžiamus "Milleniumo" ciklo romanus, o kino žiūrovai – žiūrėdami jų ekranizacijas.

Dvi ciklo knygos jau išverstos į lietuvių kalbą, o kino gurmanai gali įvertinti ir pirmąjį filmą "Mergina su drakono tatuiruote".

Pats S.Larssonas šį savo veikalą pavadino "Vyrai, nekenčiantys moterų". Tačiau toks mizoginiškas pavadinimas išgąsdino knygos (ir filmo) platintojus už skandinaviško pasaulio ribų, todėl teko keisti pagrindinius akcentus.

Kriminalinis juostos siužetas

Paslaptingos skandinaviškos sagos dvelksmą juntame jau nuo pirmų filmo kadrų: savo prabangiuose apartamentuose artėjantį gyvenimo saulėlydį jaučiantis turtingas pramonininkas Henrikas Vangeris per savo 82 gimtadienį gauna paveikslą – įrėmintą sausą gėlę.

Tokių eksponatų Vangerio namuose susikaupė nemaža kolekcija, mat kažkas šiuos mirties pranašus siunčia jau 40 metų – nuo tada, kai paslaptingai pradingo Vangerio mylima dukterėčia Harieta.

Sielvartaujantis patriarchas nenori apleisti šios ašarų pakalnės neišsiaiškinęs merginos žūties aplinkybių, todėl pasiūlo šį atsakingą reikalą ką tik sukompromituotam žurnalistui Mikaeliui Bliumkvistui (akt. Michaelas Nyqvistas).

Šio nenuilstančio teisybės ieškotojo reputacija visuomenės akyse buvo sužlugdyta tada, kai idealistas metė iššūkį turtingam magnatui, įtariamam ginklų prekyba ir finansinėmis machinacijomis.

Asociacijų raizgalynė

Postmodernistiniai žaidimai prasideda kartu su punktyru nužymėta filmo intriga. Ir be papildomų komentarų aišku, kad pagrindinio veikėjo Bliumkvisto pavardė asocijuojasi su seklio Kalio nuotykiais, žinomais iš Astridos Lindgren knygos.

Tik šviesius prisiminimus žadinanti paralelė filme įgauna negatyvų atspalvį, kaip, beje, ir kitos akivaizdžios užuominos.

Henrikas Vangeris jaučia, kad šešiolikmetę Harietą galėjo nužudyti kažkas iš artimiausių giminaičių – tą lemtingą 1966-ųjų rugsėjo 22 d. visi "trisdešimt gražių ir godžių žmonių, trokštančių atsiriekti savąją riebaus pyrago dalį", buvo susirinkę į atokioje saloje esantį Vangerių šeimos vasarnamį.

Paslaugi atmintis sufleruoja – visai kaip chrestomatiniame Agathos Christie romane "Dešimt indėniukų". Bet ir ši, regis, akivaizdi asociacija, filmo autoriams tėra tik dar viena didžiulio ornamento detalė, iš kurių dvi su puse valandos dėliojama bauginanti aistrų ir nusikaltimų mozaika.

Savais keliais į tą patį tikslą žengia ekscentriška programišė Lisabet Salander (akt. Noomi Rapace), pasamdyta sekti Bliumkvistą. Pamažu abu detektyvai aptinka prieš keturis dešimtmečius įvykdyto nusikaltimo sąsajas su naujų žmogžudysčių serija.


Kuriamas perdirbinys

Kitų metų pabaigoje, visai prieš pat Kalėdas, ekranuose turėtų pasirodyti režisieriaus Davido Fincherio JAV sukurtas "Merginos su drakono tatuiruote" perdirbinys. Jame seklį "Kalį" Bliumkvistą vaidins šių dienų Džeimsas Bondas – aktorius Danielis Craigas (nuotr.). Filmavimo darbai jau prasidėjo. Akivaizdu, kad ši amerikietiška versija į kino sales pritrauks kur kas daugiau žiūrovų. Bet ar ji bus geresnė už originalą? Pagyvensim – pamatysim.


Netikėta mirtis

Rašytojas ir žurnalistas S.Larssonas (nuotr.) visą "Millenium" istoriją ketino sukloti į dešimt knygų. Tačiau tespėjo baigti tris. Ir tų pačių, jau išspausdintų, rankose nepalaikė. Nespėjo – 50 metų vyrą ištiko širdies smūgis kopiant į septintą Stokholmo laikraščio redakcijos aukštą.

Ilgametė S.Larssono draugė Eva Gabrielsson, kuri taip ir netapo oficialia jo žmona, savo kompiuteryje turi 320 puslapių ketvirtos "Milennium" dalies.

Tačiau S.Larssono šeima šios moters niekada nemėgo ir po netikėtos rašytojo mirties pakilo į teisinę kovą dėl kūrybinio ir finansinio palikimo. Tad ar tie 320 puslapių kada nors išvys dienos šviesą ir kokiu pavidalu – kol kas neaišku.

"Mergina su drakono tatuiruote" ("The Girl with the Dragon Tattoo") ****

Švedija, Danija, Vokietija, Norvegija, 2009 m. Rež. Nielsas Ardenas Oplevas. Vaidina M.Nyqvistas, N.Rapace, Lena Endre, Peteris Haberis, Svenas Bertilas Taube.

veiksmas 2

humoras 0

įtampa 2

erotika 1

siaubas 2

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų