Teismo posėdžio metu L. Jaruševičienei suteikta paskutinio žodžio teisė.
Buvusi viceministrė savo kalboje teigė mananti, kad kaltinamojo akto byloje turinys neatitinka tikrovės.
L. Jaruševičienė teigė, jog minėtame dokumente esą abejojama COVID-19 greitųjų testų efektyvumu, nors tuomet, pasak buvusios sveikatos apsaugos viceministrės, tarptautinės kompanijos skelbė, kad minėti testai yra tinkamas būdas diagnozuoti koronaviruso susirgimus.
„Kaltinimas remiasi prielaida apie „tariamą žinojimą“, kuris neatitinka tuo metu buvusių tarptautinių rekomendacijų“, – pažymėjo kaltinamoji.
Anot jos, byloje nepateikta jokių duomenų, kad buvo nerekomenduojama naudoti greitųjų testų COVID-19 diagnostikai.
L. Jaruševičienė pažymėjo, kad sprendimą iš įmonės „Profarma“ pirkti testus, dėl ko ir buvo iškelta baudžiamoji byla, priėmė ne ji, o tuometinės aukščiausios valdžios atstovai, tai yra tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Vėliau, pasak kaltinamosios, tokį sprendimą patvirtino ir Vyriausybė.
Pati L. Jaruševičienė teigė, kad jai, kaip tuometinei viceministrei, teko tik vykdyti Vyriausybės priimtą sprendimą.
„Gavusi A. Verygos pavedimą vykdyti sprendimą, jį vykdžiau“, – sakė ji.
„Byloje nėra jokių duomenų, kad turėjau įgaliojimus vienašališkai keisti Vyriausybės sprendimą (dėl testų pirkimo – ELTA). (...) Ministro pirmininko komanda derino su „Profarma“ konkrečius testų kiekius“, – tęsė kaltinamoji.
L. Jaruševičienė citavo įvairius teisėsaugos fiksuotus susirašinėjimus, šifruotus pokalbius tarp valdžios atstovų, kuriuose buvo aptarinėjamos greitųjų COVID-19 testų pirkimo aplinkybės.
Siūlo skirti piniginę baudą, uždrausti dirbti valstybės tarnyboje
Generalinė prokuratūra greitųjų COVID–19 testų pirkimo byloje prašo teismo kalta dėl piktnaudžiavimo pripažinti buvusią sveikatos apsaugos viceministrę L. Jaruševičienę ir skirti jai 32,5 tūkst. eurų baudą.
Prokuroras Gintaras Plioplys teisme anksčiau sakė, kad kaltinamajai turėtų būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams.
Anot valstybės kaltintojo, teisėsaugos surinka informacija rodo, jog įmonės „Profarma“ siūlyti greitieji testai esą nebuvo tinkami ankstyvajai žmonių diagnostikai dėl COVID–19.
Pasak prokuroro, nepaisant to, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė esą veikė minėtos įmonės naudai.
Byla teismui perduota 2022 m.
Prokuratūra baudžiamąją bylą dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo teismui perdavė 2022 m. rugpjūtį.
Šioje byloje teisiama 2018–2020 m. sveikatos apsaugos viceministrės pareigas ėjusi L. Jaruševičienė.
Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovo galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus, ir taip padarė žalą valstybei.
L. Jaruševičienė kaltės nepripažįsta.
Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)