Žydų bendruomenė dėl grasinimų uždaro Vilniaus sinagogą ir savo būstinę

Taip pat nuo galimų vandalizmo aktų prašoma užtikrinti Vilniaus žydų kapinių Sudervės plente papildomą apsaugą.

„Pastaruoju metu Lietuvos žydų bendruomenė gauna grasinimo laiškus ir skambučius. Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei bendruomenė, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų, jų šeimų saugumo“, – rašoma pranešime.

Bendruomenė piktinasi, kad „viena politinė partija“ nuolat reiškia norą pripažinti Lietuvos žydus žudžiusius asmenis šalies didvyriais, taip pat reikalavimą tuos asmenis pagerbti atminimo lentomis ir kitais būdais.

„Toleruojami ir lieka nebaudžiami viešuose partijų ir jų pirmininkų paskyrose viešinami antisemitiniai komentarai ir įrašai, net krikščionių Šv. Marija yra pavadinta „žydelka“, dar labiau priverčia susimąstyti, ar esame saugūs? Norėtume išgirsti Lietuvos vadovybės nuomonę ir aiškią poziciją, ar Lietuvoje ir toliau bus toleruojama vieša propaganda, remianti žydų naikinime dalyvavusių asmenų pagerbimą, vadovaujantis vienos politinės jėgos primesta nuomone“, – teigiama pranešime, kuriame referuojama į konservatorių partijos garbės pirmininko Vytauto Landsbergio eilėraštį.

V. Landsbergis rugpjūčio pradžioje feisbuke paskelbė eilėraštį, kuriame teigiama: „Labiausiai nenorėčiau, kad mano tautiečiai nusiteiktų prieš žydus po ir dėl Šimašiaus užtemimo“, taip pat reiškiamas lūkestis, kad „atsirastų vienas kitas žydas protingas ir drąsus nepritariąs Šimašiui“.

Net krikščionių Šv. Marija yra pavadinta „žydelka“, dar labiau priverčia susimąstyti, ar esame saugūs?

„Ir visiems broliams lietuviams sakau ir sakau iš tikrųjų jau ketvirtį amžiaus: niekada nepamirškite, kad Dievo Motina, kuriai meldžiamės, kurios užtarimo prašome, buvo šventa žydelka“, –  eilėraštį baigia V. Landsbergis.

Lietuvos žydų bendruomenė piktinasi ir trečiadienį tautininkų organizuojamu mitingu prie paminklo Karaliui Mindaugui Vilniuje. Mitingo organizatoriai teigia reaguojantys į sostinėje nuimtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadintą Kazio Škirpos alėją.

Žydų bendruomenės pirmininkė: į policiją nesikreipsime

Kaip BNS teigė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad į policiją nesikreipė ir kreiptis neketina.

„Pareiškimo neparašėme ir ko gero nerašysime. Mūsų supratimu tai galbūt nebuvo realūs grasinimai, o grėsmingo pobūdžio laiškai“, – sakė F. Kukliansky.

Ji teigia, kad „reikalas ne tame“, ar kreiptasi į policiją, o tame, kad kažkas tuos laiškus rašo ir nuolat siunčia bendruomenei.

„Atsiunčia paštu, tai yra ne vienas ir ne du laiškai. Ir sistemingai mes juos gauname. Jie pastaruoju metu atsirado. Jų niekada nebuvo“, – teigė žydų bendruomenės pirmininkė.

Pasak F. Kukliansky, sinagoga uždaroma tol, kol pasibaigs „tas sąmyšis ir nepagrįstas susierzinimas“.

„Visokių incidentų gali būti, todėl mes taip nusprendėme. Vis tiek kalbame apie žydų tautybės žmones ir jų naikinimą, todėl tam, kad būtume tikri, kad nieko neatsitiks mūsų žmonėms, nusprendėme uždaryti šias lankomas įstaigas“, – sakė F. Kukliansky.

Liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta anksčiau diskusijų sulaukusi atminimo lenta J. Noreikai-Generolui Vėtrai.

Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad tai padaryta įvertinus, jog J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Taip pat sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko K. Škirpos vardo alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų.

Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžė J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.