Regionų administracinis teismas ketvirtadienį atmetė „Žaliojo taško“ skundą. Jis konstatavo, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog „Žaliojo taško“ pareiga apsiriboja tik pakuočių atliekų tvarkymu, pranešė teismas.
Teismas konstatavo, kad rūšiuojant atliekas susidarančios mišrios komunalinės atliekos nėra savarankiška atliekų rūšis, todėl jų sutvarkymo išlaidos laikomos bendro atliekų tvarkymo proceso dalimi ir pagal su savivaldybe sudarytas sutartis už jas atsakingas yra „Žaliasis taškas“. Šią nutartį dar galima skųsti.
„Žaliasis taškas“ savo ruožtu teigė, kad nuo 2023 metų nebeturi pareigos finansuoti antrinių žaliavų ir kitų rūšiavimo konteineriuose surenkamų atliekų tvarkymo, todėl prašė iš savivaldybės priteisti 655 tūkst. eurų už antrinių žaliavų sutvarkymą ir 1,789 mln. eurų už mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą.
Anot teismo, atliekų tvarkymo organizacija savo reikalavimą grindė nepagrįstu savivaldybės siekiu praturtėti, tačiau nepateikė įrodymų, kurie leistų reikalauti kompensacijos.
„Pareiškėja („Žaliasis taškas“ – BNS) neįrodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nepagrįsto praturtėjimo fakto ir dydžio, todėl skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas“, – teigė teismas.
BNS rašė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2022 metais išaiškino, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos turi finansuoti tik pakuočių tvarkymą, todėl 2024 metų pabaigoje „Žaliasis taškas“ Vilniaus savivaldybei pateikė 2,4 mln. eurų sąskaitą už 2023 metais tvarkytas antrines žaliavas ir kitas ne pakuočių atliekas, tačiau miesto administracija šią sąskaitą atmetė.
„Žaliojo taško“ vadovas Almontas Kybartas teigė, jog antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų rūšiavimo sistemos situacija yra paini. Savivaldybė komunikavo, kad rūšiuoti reikia ne tik pakuočių atliekas, bet ir antrines žaliavas – plastiko, stiklo ir metalo atliekas.
Naujausi komentarai