Vilnius skirs 2,1 mln. eurų skrydžių į Londoną rinkodarai

Už valdančiųjų parengtą rezoliuciją trečiadienį balsavo 35 nariai, prieš balsavusių nebuvo, 5 tarybos nariai susilaikė. Investicijas palaikė ir buvęs meras, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas Artūras Zuokas, nors visa jo frakcija balsuodama susilaikė.

„Jei reikėtų įvardinti vieną vienintelį punktą, kur mes pralošiame, tai tiesioginiai skrydžiai ir ne bet kur, o į Londoną, į vieną iš trijų pagrindinių oro uostų. Turime aiškius duomenis ir iš „Investuok Lietuvoje“, per tris metus apie prarastas investicijas, bent apie keturias kompanijas. Būtent šiandien turime bent penkias kompanijas, kurių trumpajame sąraše esame kaip kryptis“, - žurnalistams sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Jis tikina, kad 2,1 mln. eurų savivaldybės investicijos „atsipirktų su kaupu“ skaičiuojant vien tiesioginę naudą, jei Vilnių investicijoms pasirinktų bent pusė potencialių investuotojų. Pasak jo, atokesni Stanstedo ir Lutono oro uostai, į kuriuos dabar vykdomi skrydžiai, verslininkams netinka, todėl siūlomi skrydžiai į vieną iš trijų pagrindinių oro uostų: į Londono Sičio, Heatrow (Hytrou) ar Gatwicko (Getviko). Meras pabrėžia, kad svarstoma parama negarantuoja, kad skrydis atsiras.

„Jei pavyktų šitas projektas, jei ta suma pasirodytų priimtina, tik klausimas, ar kiti miestai nepasiūlys daugiau, tokiu atveju viešųjų ryšių kampanija vykdytų savivaldybė kartu su atitinkama aviakompanija“, - pridūrė R.Šimašius.

Anot jo, jei kuri nors bendrovė susidomės skrydžio kryptimi, reikiami pinigai rinkodarai bus numatyti jau kitų metų biudžete.

Rezoliucija nurodoma, kad ja reaguojama į Lietuvos oro uostų prašymą pateikti savivaldybės poziciją dėl Vilniaus miesto indėlio į rizikos pasidalinimą atidarant naują kryptį, taip pat įvertinama, kad metiniai šios krypties nuostoliai vežėjui galėtų siekti iki 2 mln. eurų.

Opoziciniai LLS (liberalai) kritikavo teikiamą rezoliuciją, tą darė ir ją palaikęs LLS vadovas A.Zuokas. Anot jo, rezoliucija nesuteikia jokio teisinio įpareigojimo skirti pinigus, negarantuoja, kad skrydis atsiras ir vietoje to siūlė rengti trijų metų investicinį planą skrydžių krypčiai.

„Tai, kas pateikiama, yra politinis viešųjų ryšių pirstelėjimas, ne sprendimas“, - rezoliuciją įvertino A.Zuokas.

Jis priminė, kad už savivaldybės investicijas atsakingai savivaldybės įmonei „Go Vilnius“ buvo numatyta kasmet apie 150 tūkst. eurų skrydžių skatinimui.

LLS (liberalų) frakcijos seniūnas Žilvinas Šilgalis pabrėžė, kad praėjusios kadencijos taryboje įsteigta savivaldybės skrydžių bendrovė „Air Lituanica“, kurios veiklą nutraukė R.Šimašiaus administracija, planavo atverti ir daugiau skrydžių krypčių. R.Šimašius pabrėžė, kad nė į vieną Londono pagrindinių oro uostų „Air Lituanica“ lėktuvai neskraidė.

„Siūlome už mažesnius resursus pasiekti tai, ko reikia vilniečiams“, - teigė meras.

R.Zuokas tikino, kad tęsiant „Air Lituanica“ veiklą, 2017-aisiais Vilnius būtų turėjęs 11 tiesioginių skrydžių. Jis sutiko, kad tarp jų nebuvo numatyti Londono pagrindiniai oro uostai, tačiau, anot jo, „tai derybų klausimas“ ir su reikiamu finansavimu toks skrydis būtų atsiradęs.

Liberalų frakcijos seniūnas Vincas Jurgutis jau anksčiau BNS teigė, kad parama svarstoma tikintis būtent „British Airways“, su kuria derasi Lietuvos oro uostai, atėjimo. Šios tris tarptautinius šalies oro uostus valdančios valstybės įmonės komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė BNS tvirtino, jog išlieka galimybė, kad tradicinę aviakompaniją maršrutui Vilnius- Londonas  pavyks pritraukti iki kitų metų vasaros sezono. Ji sakė, kad kalbamasi ne tik su Didžiosios Britanijos vežėjais.

Šiuo metu į Londoną  iš Vilniaus, Kauno ir Palangos skraidina tik pigių skrydžių įmonės - Vengrijos „Wizz Air“ ir Airijos „Ryanair“. Tradicinės aviakompanijos, pavyzdžiui, „British Airways" tiesioginis skrydis tarp Vilniaus ir Londono yra prioritetinė Lietuvos oro uostų kryptis, kurią bandomą sukurti jau ne vienerius metus.

Pernai rugsėjį Lietuvos oro uostai pradėjo siūlyti 1 mln. eurų tiesioginių skrydžių plėtrai. Viena bendrovė gali tikėtis iki 200 tūkst. eurų paramos, jei pasiūlys naujų maršrutų Lietuvos keleiviams svarbiomis kryptimis arba didins skrydžių dažnį.