„Šventės gerumas priklauso ne nuo fejerverko blyksnio dydžio ir šūvio garso, o nuo aplink mus esančių savijautos, bendrystės, jautrumo. Jei šiemet dar svarstote, ar pirkti fejerverkus, sustokite akimirkai ir paklauskite savęs: ar tikrai švenčių džiaugsmo neįsivaizduojame be jų? Ar kelios sekundės triukšmo vertos gyvūnų patiriamo išgąsčio ir skausmo? Juk kiekvienas danguje sušvitęs fejerverkas reiškia susigūžusį ir kampe drebantį gyvūną. Todėl kviečiu kiekvieną iš mūsų švęsti truputį tyliau, bet kur kas jautriau“, – šventiniu laikotarpiu atsisakyti fejerverkų šaudymo vilniečius kvietė Vilniaus savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkė Violeta Podolskaitė.
Pasak V. Podolskaitės, šventiniu laikotarpiu suaktyvėja fejerverkų šaudymas ir įvairios pirotechnikos sprogdinimas, todėl ypač svarbu kalbėti apie fejerverkų sprogimų keliamą stresą gyvūnams ir poveikį sveikatai, pagalvoti apie saugesnes, gyvūnams draugiškas šventimo alternatyvas, nes šventėmis turėtų džiaugtis visi – net ir tie, kurie žodžiais negali pasakyti, kad jiems baugu.
Bendrovės „Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė teigia, kad net jei fejerverkų sprogimų šventiniu laikotarpiu niekaip neišvengsime, kiekvienas galime tapti pokyčio dalimi, jei dar tik svarstome, ar šventėms pirkti fejerverkų, tai ir nepirkti – svarbiau rūpintis gyvūnų saugumu ir emocine gerove.
„Gyvūnų klausa yra daug jautresnė nei žmogaus. Žmogus girdi maždaug 64–23 000 Hz, šuo – 67–45 000 Hz, o katė – net 10–80 000 Hz. Fejerverkų keliamas triukšmas gali siekti apie 150 decibelų – tai riba, kuri žmogui jau yra pavojinga, o gyvūnams, kurių klausa ženkliai jautresnė ir apima ultragarsus, tokie sprogimai yra dar stipresni, garsesni ir skausmingesni, nei mes galime suvokti. Tik pabandykime įsivaizduoti, kokį triukšmą mūsų augintiniai iš tikrųjų išgirsta fejerverkų sprogimų metu – tos kelios sekundės yra traumuojantis garso smūgis“, – sakė A. Žėbienė.
Kaip pasirūpinti gyvūnais šventiniu laikotarpiu?
Jei tik yra galimybė, sudaryti sąlygas gyvūnui fejerverkų negirdėti – sprogimų metu kuo mažiau būti lauke, uždaryti langus ar išvesti gyvūną iš balkono. Šventinėmis dienomis dar užtraukti ir užuolaidas, kad kuo mažiau garso ir šviesos patektų į kambarį.
Jei girdėdamas fejerverkų šūvius gyvūnas labai stresuoja, galima pasirūpinti specialiais papildais nervų sistemai. Tokius papildus galima naudoti ir visą šventinį laikotarpį. Juos galima įsigyti veterinarijos klinikose ar veterinarijos vaistinėse.
Reikėtų pasirūpinti ramia vieta namuose, kurioje augintinis galėtų pasislėpti, kurioje mažiausiai girdėtųsi garsas ir nepatektų šviesa – tai gali būti vonia, spinta, sandėliukas ir pan.
Sprogimų metu reikėtų augintinio nepalikti vieno – užimti kažkokia veikla, įjungti televizorių, muziką, šviesą. Duoti ilgiau graužiamą skanėstą ar žaislą, taip nukreipsite šuns dėmesį. Pasirūpinkite dubenėliu šviežio vandens – nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina.
Fejerverkų laikotarpiu reikėtų rinktis gyvūno vedžiojimo trukmę, gyvūnus vedžioti tik su pavadėliu – sprogimų išsigandęs gyvūnas gali pabėgti, pasiklysti ar papulti po automobilio ratais.
Naujųjų naktį rekomenduotina su augintiniu pasivaikščioti bent kelias valandas iki vidurnakčio, jokiu būdu nesivesti gyvūno kartu žiūrėti fejerverkų. Reikėtų prisiminti, kad labai daug žmonių fejerverkus tądien šaudo jau nuo ankstyvo vakaro. Reikėtų pasitikrinti antkaklio tvirtumą ir pasirūpinti medalionu su šeimininko kontaktine informacija. Išgąsčio apimtam keturkojui pabėgus, bus daug lengviau atsekti šeimininkus. Taip pat pasiklydusių ar pabėgusių gyvūnų suradimą palengvina poodinės mikroschemos turėjimas. Rekomenduojama apsilankyti veterinarijos klinikoje ir pasitikrinti, ar mikroschema vietoje ir gyvūnų augintinių registre nurodyti duomenys aktualūs ir teisingi.
Poveikis ir žmonėms
Kasmet fejerverkai sukelia rimtų traumų žmonių sveikatai – medikai fiksuoja nudegimus, akių, rankų, veido sužalojimus. Viršijus saugią 120–150 dB ribą, galima pažeisti klausą ir sukelti stiprų stresą jautresniems žmonėms.
Ypač tankiai apgyvendintuose daugiabučių rajonuose padidėja gaisrų rizika – stogų, balkonų, automobilių.
Po fejerverkų ore staigiai padidėja teršalų ir metalų junginių koncentracija, normos gali būti viršytos ir kelis kartus. Tai ypač pavojinga vaikams, senjorams, žmonėms, turintiems kvėpavimo problemų.
Galima ir kitaip
Vilnius jau prieš ketverius metus atsisakė fejerverkų miesto renginiuose ir savo pavyzdžiu pakvietė sekti progines šventes švenčiančius verslus ir įmones bei gyventojus, pirotechniką pakeičiant alternatyviomis gamtai ir žmonėms draugiškomis alternatyvomis.
Visuose savo renginiuose, taip pat ir Naujųjų naktį, sostinė į dangų neleidžia fejerverkų. Vietoj to Katedros aikštėje vilniečių ir miesto svečių laukia lazerių šou, o Arkikatedros varpinės bokštas, pasitinkant Naujuosius, atgyja – virsta spalvinga vaizdo projekcijų instaliacija, kviečiančia pasitikti Naujuosius metus.
(be temos)
(be temos)