„Per penkerius metus nuo studijos atsiradimo mes galėsime padvigubinti faktiškai 208 mln. eurų, nes jau dabar yra nemažai pokalbių su didžiausiais užsakovais iš užsienio, kad kai tik visas šitas reikalas pajudės rimtai ir bus bent jau orientacinė atidarymo data, jie jau pradės rezervuoti erdves“, – po memorandumo pasirašymo žurnalistams teigė asociacijos „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ direktorius Romanas Matulis.
Memorandumu įsipareigota iki 2030 metų sukurti audiovizualinio turinio gamybos infrastruktūrą Vilniuje, siekiant pritraukti daugiau tarptautinių filmavimo projektų, skatinti investicijas, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą bei stiprinti miesto pozicijas Baltijos ir Šiaurės Europos kino rinkoje.
Kino studiją numatoma vystyti pertvarkomoje „Litexpo“ teritorijoje, tačiau konkreti studijos vieta, dydis ir lėšų poreikis paaiškės atlikus galimybių studiją ir parengus detalųjį planą.
„Svarstoma galimybė tikrai didelėje teritorijoje sukurti naują infrastruktūrą, kino studiją, pertvarkant ir pačią „Litexpo“ koncepciją. (...) Žiūrint iš urbanistinės pusės ir iš tų reikalavimų, kuriuos kelia kino gamintojai, ta teritorija neturi būti absoliučiai nutolusi nuo miesto senamiesčio, centro, turi turėti visą kitą aptarnaujančią infrastruktūrą. „Litexpo“ rodo susidomėjimą savo veiklą šiek tiek išplėsti, turint galimybę veikti ir naujoje sferoje“, – teigė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Pasak asociacijos „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ direktoriaus, planuojama statyti penkis kino studijos paviljonus, kai kurie iš jų siektų 18 metrų aukštį.
„Tai yra tikrai nedidelės ir nebjaurios dėžės. Šiais laikais viską galima integruoti, kiek mes jau dabar esame peržiūrėję šiuolaikines studijas, tai jos labai gražiai atrodo, niekada gyvenime nepagalvotumėte, kad ten yra didelės, negražios dėžės“, – pabrėžė R. Matulis.
Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo teigimu, audiovizualinių medijų sektorius pastaruosius penkerius metus Lietuvoje fiksuoja rekordines apyvartas, tačiau šalis dar neišnaudoja viso šios industrijos potencialo.
„Tikrai infrastruktūriškai mes pralaimime. Turime labai gražių vietų, pas mus tikrai atvyksta filmuoti televizijos įvairios, ar tai būtų „Netflix“, ar „Amazon“. Audiovizualinės industrijos irgi visą laiką randa vietą tame, ir dažnai girdime iš potencialių investuotojų, kad juos tikrai domintų uždara studija, kuri padėtų išvengti tam tikrų oro sąlygų sukeliamų iššūkių filmuojant“, – teigė ministras.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinės direktorės Ramintos Radavičienės tvirtinimu, neturėdami regione didelio masto kino studijos, prarandame dalį aukštos pridėtinės vertės projektų ir investicijų.
„Galėtume čia pasakyti garsiąją Lietuvoje filmuoto serialo „Černobylis“ frazę: „Not great, not terrible“ (Nėra puiku, bet ir nėra blogai – liet.). Tačiau toks rezultatas nėra pakankamas. Ir jei norime konkuruoti dėl didžiausių tarptautinių projektų, turime kurti tą infrastruktūrą, kurios reikia ir kuri leistų būti geriausiems, o ne visai neblogiems“, – sakė ji.
Anot ministro, kol kas nėra aišku, kiek kainuos kino studijos projektas ir kokiu būdu jis būtų finansuojamas – tai bus sprendžiama rengiant tolesnius planus.
Asociacijos „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ direktoriaus teigimu, Lietuvos audiovizualinis sektorius, apimantis kino, televizijos serialų, reklamos ir animacijos gamybą, 2025 metais pasiekė 208 mln. eurų apyvartą. Ši pramonės šaka nuo 2017 metų kasmet vidutiniškai augo po 19 proc. ir beveik keturis kartus viršijo šalies BVP augimo tempą.
Pirmoji Lietuvos kino studija įkurta 1948 metais. Per savo veiklos laikotarpį ji įgyvendino apie 2 tūkst. kūrybinių projektų – vaidybinių ir televizijos filmų, animacijos, serialų, dokumentinių filmų bei kino kronikų.
Tačiau vėliau studija susidūrė su finansiniais sunkumais, pradėtas jos bankroto procesas. 2010 metais kino studijos istoriniai pastatai Vilniuje nugriauti.
Naujausi komentarai