Pradžią, kai reikia pasispausti, pereina kone kiekviena jauna šeima.

„Pakankamai daug ribojom, bet per metus sugebėjom susitaupyti, o pirkome vidutinį jaunos šeimos trijų kambarių butą“, – pasakojo vilnietė Deimantė, su vyru įsigijusi nuosavą būstą prieš šešerius metus.

Kad iš banko gautų paskolą, jiems reikėjo 17 tūkst. eurų pradinio įnašo.

„Geriau turėti savo būstą ir jame auginti vaiką, negu nuomotis“, – teigė ji.

Daliai vilniečių svajonė įsigyti nuosavus namus kasmet tolsta. Pirmasis įnašas bankuose svyruoja apie 20 tūkst. eurų. Taigi jam sukaupti iš vidutinės algos gali prireikti net poros dešimtmečių.

„Iki 2021 m., kai būstas dar nebuvo labai brangus, vidutinė šeima Vilniuje galėjo įpirkti apie 80 kv. m butą. Dabar tas plotas sumažėjęs iki maždaug 63 kv. m.“, – pabrėžė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Situacija dabar visgi geresnė nei prieš metus – palūkanos mažėjo, atlyginimai augo.

„Sandorių skaičius yra išaugęs apie 50 proc. ir artėja prie rekordinių aukštumų, kurias matėme 2022 m.“, – teigė N. Mačiulis.

Taip užburtas ratas ir sukasi: auga paklausa, pučiasi ir kainos. Sostinėje šiemet jos pakilo dar maždaug 5 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taigi konservatoriai susirūpino, kad vilniečiams nenutiktų taip, kaip daugeliui kitų europiečių. Paprastai kritikuojantys įvairias lengvatas dabar siūlo pagalbos ranką – kad jauniems žmonėms nereikėtų dešimtmečius kaupti, pradinį įnašą jaunoms šeimoms galėtų garantuoti valstybė.

Jei žmogus atitinka kitas sąlygas – tai reiškia, kad jis geba grąžinti paskolą dėl savo pajamų lygio – viską kuruotų Nacionalinis plėtros bankas.

„Žmogus kreiptųsi, valstybė garantuotų už pradinį įnašą, o žmogus iš karto pradėtų mokėti būsto įmokas. Pradinis įnašas būtų sumokėtas kartu su visa kita paskolos dalimi tiesiog mokėjimų eigoje“, – teigė seimo narė Gintarė Skaistė

Yra ir daugiau pasiūlymų. Galėtų būti leista žmonėms panaudoti antrosios pensijų pakopos sukauptus pinigus pirmam būstui įsigyti. Tada jie galėtų pasilikti ir valstybės paskatą. Tokia galimybė būtų suteikta tik žmonėms iki 35 metų. Vidutiniškai tokiame amžiuje būna sukaupta apie 3 tūkst. eurų.

„Gal Vilniuje tai nėra didelė suma, bet regionuose galėtų padengti net iki pusės pradinio įnašo. Man atrodo, tai taip pat būtų paskatinimas. Vilniuje tai sudarytų apie penktadalį ar šeštadalį įnašo“, – kalbėjo G. Skaistė.

Valdantieji dėl tokio konservatorių dosnumo nustebo. Mat patys būdami valdžioje jie buvo smarkiai apkarpę subsidijas jaunoms šeimoms.

„Tie patys konservatoriai buvo nustatę labai mažą sumą šiems metams pirmajam būstui įsigyti. Paramai buvo skirta 6 mln. eurų, mes padidinome iki 10,5 mln.“, – sakė paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.

„Susidarė didžiulės eilės. Jauni žmonės pyko, nes juos sugundė ir pametė. Tada atsirado dar įstatymų pakeitimai, nauja eilė. Kai prižadame ir nepadarome – tai labiausiai žmones ir sunervina“, – įsitikinęs biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Kai prižadame ir nepadarome – tai labiausiai žmones ir sunervina.

Tik kyla klausimas, ar valstybė milijonus iš tiesų meta ten, kur reikia. Mat subsidijas gavę žmonės į regionus nesikrausto – būstus perka šalia didmiesčių.

„Galbūt reikia ieškoti kitų priemonių, kurios skatintų gyventojus įsigyti būstą tam tikrose vietose. Toks dirbtinis planavimas“, – svarstė N. Mačiulis

O vilniečių problemos, panašu, lieka pačių vilniečių reikalas.

„Mes vis tiek fokusuojamės į regionus ir manome, kad ten pirmiausia reikėtų pagalbos jaunoms šeimoms, kad jos kurtųsi ir norėtų ten gyventi“, – tikino valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė

„Iš praėjusios vyriausybės, kuri baigė savo trumpą pasirodymą, ir iš dabartinės, kuri rengė programą, šis klausimas yra įrašytas kaip probleminis“, – teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Vilniaus meras sako, kad savivaldybė kuria savo planą, kaip paversti būstą įperkamesnį. O šalies lygmeniu siūloma įvesti terminą statybos leidimams. Kad situacija stabilizuotųsi, reikia daugiau statyti.

„Labai dažnai, spekuliuojant rinkoje, investuotojai padaro tik popierinį darbą ir laukia tinkamo momento, kada parduoti savo sklypą su galiojančiu statybos leidimu. Turime tūkstančius leidimų, kurie išduoti prieš penkerius ar dar daugiau metų“, – pabrėžė meras.

Jei įperkamumas gerės, bet būstų rinkoje daugiau neatsiras, kainos ir toliau augs. Beje, nuo kitų metų Lietuvos bankas žada koreguoti minimalaus pradinio įnašo dydį – vietoje dabartinių 15 proc. užtektų 10 proc. būsto vertės.