Varpų bokštas - nereikalingas

Vytauto Didžiojo karo muziejaus (Karo muziejaus) sodelio varpų bokštas tapo panašus į šachmatų lentoje stumdomą figūrą. Kelios institucijos kratosi bokšto šeimininko statuso. Priežastis - reikia remontuoti bokšto fasadą, tam greičiausiai prireiks milijoninių lėšų.

Įvestų karišką tvarką

Vidudienį prie varpų bokšto ramu. Su kompozitoriumi, karilionininku Juliumi Vilnoniu ir laikinai einančiu Karo muziejaus direktoriaus pareigas Arvydu Pociūnu einame apžiūrėti bokšto. A.Pociūnas prisipažįsta: jei muziejus perimtų bokštą ir šalia esantį dabar savivaldybės disponuojamą Karo muziejaus sodelį, čia būtų įvesta kariška tvarka.

"Sodelyje dabar rūko, alų geria jaunimas, į Nežinomo kareivio kapo aukurą visokių šiukšlių primėto. Jei mes šį objektą perimsim, užtversim tvorele ir uždarysim po 19 val. Aš pats ne kartą ėjau raminti čia triukšmaujančių paauglių, - skundėsi laikinasis direktorius. - Arkadoje šalia grafitais sugadintų nacionalinių vertybių - XVII-XVIII amžių patrankų - nuolatos šlapimo balos telkšo. Per jas, kad įeitų į bokštą, turi bristi karilionininkai."

Kad patektume į bokštą, per šlapimo balas teko šokinėti ir mums. "Trejas lauko duris reikia keisti. Medinės durys ne kartą išspardytos įsisiautėjusių paauglių, su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi patys užkalėme jose žiojėjusias skyles", - pasakojo J.Vilnonis, rodydamas kitas investicijų laukiančias bokšto vietas: fasadą, laikrodį, stogo fragmentus, po prieš keletą metų atlikto remonto jau apsilupinėjusias vidines bokšto sienas.

Finansinės studijos neatliktos, tačiau A.Pociūnas įsitikinęs, kad 33 m aukščio bokšto fasado, fundamento, stogo remontas kainuotų apie 10 mln. litų - brangiai atsieitų vien fundamento stabilumo tyrimas, nestandartiškai aukšti pastoliai.

Kratosi teisės į bokštą

Bokštas yra valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus (M.K.Čiurlionio muziejus), o pagal panaudos sutartį kultūrinei veiklai - koncertams - juo naudojasi savivaldybė. Tačiau ir vieni, ir kiti kratosi šeimininko statuso. "Bokštas anksčiau buvo muziejaus, dabar jis 50-čiai metų išnuomotas savivaldybei. Nuomojantysis panaudos pagrindu turi rūpintis ir remontu.

Dėl šios priežasties, planuodami muziejui priklausančios pastato dalies rekonstrukciją, mes neįtraukėme šio objekto į rekonstrukcijos planą", - tvirtino M.K.Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. Tokia pati Kultūros ministerijos, kuriai muziejus pavaldus, nuomonė. "Į M.K.Čiurlionio muziejaus rekonstrukcijos planą kariliono bokštas nebuvo įtrauktas todėl, kad jis muziejui nepriklauso", - tvirtino Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas.

Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas tikino priešingai: "Esame tik nuomininkai, panaudos gavėjai. Šeimininkai yra M.K.Čiurlionio muziejus. Nors savivaldybė yra nemažai investavusi į šį objektą - ir į varpų atnaujinimą, ir į bokšto remontą." Prieš porą metų savivaldybės, Kultūros vertybių apsaugos departamento ir privačių rėmėjų lėšomis karilionas buvo atnaujintas, įsigyta naujų varpų, šiemet iš Vyriausybės rezervo fondo skirta 200 tūkst. litų naujiems bokšto langams ir durims.

Siūlo Karo muziejui

Šiuo metu ir M.K.Čiurlionio, ir Karo muziejuose, įsikūrusiuose tame pačiame pastatų komplekse, vyksta rekonstrukcijos darbai, tačiau bokštas nė į vieno jų rekonstrukcijos projektą nepateko. Susirūpinę, kad bokštas liks neremontuotas, savivaldybės atstovai pasiūlė šį objektą perduoti Karo muziejui. "Ir geografiškai, ir istoriškai žiūrint, bokštas turi priklausyti Karo muziejui. Ne be reikalo jis vadinamas Karo muziejaus varpų bokštu", - tikino O.Daugelis. Tačiau Krašto apsaugos ministerija, kuriai pavaldus Karo muziejus, su tokiu siūlymu nesutinka.

"Varpų bokšto fasadoui sutvarkyti skirti papildomų lėšų, be jau numatytų Vytauto Didžiojo karo muziejaus rekonstrukcijai, Krašto apsaugos ministerija negali. Prie šio klausimo galėsime grįžti, kai bus baigti muziejaus rekonstrukcijos darbai", - teigiama krašto apsaugos ministro Juozo Olekos rašte savivaldybei.

"Bus gėda, jei, pasibaigus Karo muziejaus rekonstrukcijai, jo fasadas blizgės, o šalia esantis varpų bokštas liks pusiau skustas, pusiau luptas, - prisipažino S.Šliažas. - Perrašyti sąmatas ar pakoreguoti investicinį projektą sudėtinga, bet įmanoma. Jei būtų Vyriausybės nutarimas, kad bokštas perduodamas Karo muziejui, jei ne kitų, tai 2010 m. investicinį projektą tikrai galima būtų perrašyti, įtraukiant į jį ir bokšto atnaujinimo darbus."

Projektų peržiūrėti nenori

Krašto apsaugos ministro patarėja Rūta Apeikytė sakė, kad muziejaus rekonstrukcijos investiciniai projektai peržiūrėti nebus. "Siekiame turėti muziejų, kuriame galima susipažinti su Lietuvos karybos istorija. Kultūros paveldo objektų išsaugojimas nėra tiesioginė ministerijos funkcija. Tačiau kategoriškai neatsisakome perimti bokšto. Tik pirmiausia norime sutvarkyti Karo muziejų, o tada spręsti kitų objektų perėmimo klausimus", - tvirtino R.Apeikytė.

Ministerijos nuomonei antrino A.Pociūnas: "Mums nusibodo nuolatinis remontas. Jis prasidėjo prieš septynerius metus, kai buvome pavaldūs Kultūros ministerijai. Ir baigsis tik 2011 m. Nenorime, kad pastato rekonstrukcija dar užsitęstų." Laikinasis Karo muziejaus direktorius nuogąstavo, kad nepasikartotų LR Istorinės Prezidentūros atvejis: istorinis pastatas rekonstruotas atidėjus kitos muziejaus dalies remontą, o paskui buvo perduotas M.K.Čiurlionio muziejui. A.Pociūnas tikino, kad po pastatų kompleksu - nestabilus gruntas, smėlis: "Jei paaiškės, kad smėlis požeminių srovių paplautas, reikės tvirtinti pastato pamatus.

O tada rekonstrukcijai numatytų lėšų mums patiems neužteks." Karo muziejui priklausančios pastato dalies rekonstrukcijos sąmata - 17 mln. litų. Jau sutvarkytas stogas, stiklinės salių lubos, spalį prasidės pastato vidaus remonto darbai.
Dėl bokšto perdavimo Karo muziejui savivaldybė žada pakartotinai kreiptis į ministrą pirmininką, nes, anot S.Šliažo, iki šiol iš ministerijų gauti tik formalūs atsakymai.

1937 m. bokšte įrengtas Belgijos varpų liejykloje išlietas modernus karilionas.
Tarpukariu Kauno karilioną sudarė 35 varpai.

1940 m. rugpjūčio 1 d., iškilmingai nuleidus Lietuvos valstybinę vėliavą, kariliono varpai nutilo.

1956 m. karilionas vėl suskambo kompozitorių Viktoro Kuprevičiaus, vėliau - Giedriaus Kuprevičiaus dėka.

1989 m. vasario 16-ąją virš bokšto vėl iškelta Lietuvos trispalvė.

2006 m. Kauno karilionas restauruotas. 35 varpų rinkinį papildė 14 naujų.

Kariliono varpų koncertai Kaune vyksta kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 16 val.